Viso knygų: 92
    el. paštaskodas
    Turinys
    1.2. Mikrobiologijos raida Lietuvoje
    2. MIKROORGANIZMŲ SISTEMATIKA, KLASIFIKACIJA IR TAKSONOMIJA
    2.1. Prokariotų sistematika
    2.1.1. Mikroorganizmų padėtis gyvojo pasaulio sistemoje
    2.2. Bakterijų sistematikos ir klasifikacijos principai
    2.2.1. Pagrindinės bakterijų grupės
    2.2.2. Taksonominių kategorijų hierarchija (rangai)
    2.3. Bakterijų klasifikacijos sistemos ir jų raida
    2.3.1. Dabartinės prokariotų klasifikacijos pagrindai
    2.3.2. Filogenetinės klasifikacijos
    2.3.3. Imunotaksonomija ir chemotaksonomija
    2.4. Prokariotų taksonominės kategorijos
    2.5. Bakterijų nomenklatūra
    2.6. Tarptautinė bakterijų klasifikacija
    2.7. Infekcinių ligų mikrobiologinės diagnostikos metodai
    3. MIKROORGANIZMŲ MORFOLOGIJA
    3.1. Prokariotai
    3.1.1. Prokariotų ląstelių struktūros ypatybės
    3.1.2. Prokariotų ląstelių morfologija
    3.2. Prokariotų ląstelės struktūra, cheminė sandara ir komponentų funkcijos
    3.2.1. Paviršinės ląstelės struktūros
    3.2.2. Ląstelės sienelė
    3.2.3. Kapsulė ir mikrokapsulė, gleivių sluoksnis bei antvalkčiai
    3.3. Prokariotų membranos
    3.3.1. Citoplazminė membrana
    3.3.2. Prokariotų intracitoplazminės (vidinės citoplazminės) membranos
    3.4. Citoplazma ir ribosomos
    3.5. Geninis aparatas
    3.6. Žiuželiai ir prokariotų judėjimo mechanizmai
    3.7. Fimbrijos (blakstienėlės, gaureliai) ir pilės
    3.8. „Besiilsinčiosios“ bakterijų formos; sporos ir sporogenezė
    3.9. Intracitoplazminiai intarpai
    3.10. Prokariotai, turintys tam tikrų morfologijos ypatumų
    3.11. Mikroorganizmų morfologijos tyrimo metodai
    4. MIKROORGANIZMŲ FIZIOLOGIJA
    4.1. Mikroorganizmų augimas, maisto medžiagų poreikis, augimo veiksniai
    4.2. Mikroorganizmų mityba
    4.3. Mikroorganizmų dauginimasis
    4.4. Mikroorganizmų kultivavimas
    4.5. Mikroorganizmų metabolizmas
    4.5.1. Katabolinės ir anabolinės reakcijos
    4.5.2. Fermentai
    4.5.3. Energijos gamyba
    4.5.4. Sacharidų (angliavandenių) katabolizmas
    4.5.5. ATP gamyba
    4.5.6. Lipidų ir baltymų apykaita
    4.5.7. Fotosintezė
    4.5.8. Anabolizmas
    5. APLINKOS VEIKSNIŲ POVEIKIS MIKROORGANIZMAMS
    5.1. Fizikiniai veiksniai
    5.2. Cheminiai veiksniai
    5.3. Biologiniai veiksniai
    5.3.1. Simbiozės formos
    5.4. Sterilizacija ir dezinfekcija
    5.4.1. Mikroorganizmų žūtis
    5.4.2. Sterilizacija
    5.4.3. Dezinfekcija
    5.4.4. Aseptika ir antiseptika
    6. BAKTERIJŲ GENETIKA
    6.1. Prokariotų geninių determinančių struktūra ir funkcijos
    6.2. Genų informacijos ląstelėse valdymas
    6.3. Prokariotų kintamumas
    6.3.1. Fenotipinis kintamumas
    6.3.2. Genotipinis kintamumas
    6.4. Bakterijų plazmidės. Judrieji genomo elementai
    6.5. Genų inžinerija ir biotechnologija
    6.6. Genų diagnostikos metodai mikrobiologijoje
    7. MIKROORGANIZMŲ EKOLOGIJA
    7.1. Vandens mikroflora
    7.2. Dirvožemio mikroflora
    7.3. Oro mikroflora
    7.4. Sanitarijos mikrobiologija
    7.5. Žmogaus kūno mikroflora
    7.6. Gnotobiologija
    8. ANTIMIKROBINIO GYDYMO MIKROBIOLOGIJA
    8.1. Antimikrobikai
    8.2. Antibiotikai
    8.2.1.Trumpa antibiotikoterapijos istorijos apžvalga
    8.2.2. Antibiotikai – mikroorganizmų antibiozės produktai
    8.2.3. Antibiotikų ypatybės
    8.2.4. Biocheminiai antibiotikų veikimo taikiniai
    8.3. Antibiotikų klasifikacija
    8.3.1. Antibiotikų klasifikacija, atsižvelgiant į veikimo mechanizmą
    8.3.2. Antibiotikų klasifikacija, atsižvelgiant į veikimo spektrą
    8.3.3. Antibiotikų klasifikacija, atsižvelgiant į cheminę struktūrą
    8.4. Mikroorganizmų jautrumas ir atsparumas (rezistentiškumas) antibakteriniams vaistams
    8.4.1. Biocheminiai ir geniniai mikroorganizmų atsparumo antibiotikams pagrindai
    8.4.2. Mikroorganizmų atsparumo antimikrobikams kilmė
    8.4.3. Racionaliosios antibiotikoterapijos mikrobiologija
    9. INFEKCINIS IR IMUNINIS PROCESAI
    9.1. Mikroorganizmų ir makroorganizmo santykiai
    9.1.1. Biologinė mikroorganizmų parazitizmo esmė
    9.1.2. Mikroorganizmų parazitizmo tipai
    9.2. Mikroorganizmų vieta infekciniame procese
    9.2.1. Infekcinių ligų veiksniai
    9.2.2. Mikroorganizmų toksinai ir kiti virulentiškumo veiksniai
    10. BENDRINIAI IR NESPECIFINIAI REAKTYVINIAI ORGANIZMO GYNYBOS MECHANIZMAI
    10.1. Bendriniai organizmo gynybos mechanizmai
    10.2. Savitosios reaktyvinės biologinės užtvaros
    10.3. Uždegimas
    10.4. Fagocitozė
    10.4.1. Fagocitozės ląstelės
    10.4.2. Fagocitozės fiziologija ir patologija
    10.4.3. Bakterijos ir fagocitozė
    10.5. Nesavitieji organizmo gynybos mechanizmai
    10.5.1. Fiziologinė užtvara
    10.5.2. Humoraliniai nesavitojo atsparumo veiksniai
    11. NATŪRALIEJI IR PRISITAIKOMIEJI (ADAPTYVIEJI) IMUNITETO MECHANIZMAI
    11.1. Infekcinis procesas ir imuninis reaktyvumas
    11.1.1. Imuninio reaktyvumo svarba infekcinės ligos patogenezei
    11.1.2. Patogenai ir makroorganizmo imuninė reakcija
    11.1.3. Imuninio atsako į patogenus fazės
    11.1.4. Ūminės infekcijos (infekcinio susirgimo) eiga
    11.1.5. Įgimtasis neadaptyvusis atsparumas (imunitetas)
    11.2. Savitieji (specifiniai) organizmo gynybos mechanizmai
    11.2.1. Imuniteto rūšys
    11.3. Antigenai
    11.3.1. Antigeninio savitumo tipai
    11.3.2. Visaverčiai ir nevisaverčiai (haptenai) antigenai
    11.3.3. Cheminis antigenų savitumo pagrindas
    11.3.4. Antigenų savitumo prigimtis
    11.3.5. Apsauginiai (protekciniai) antigenai
    11.3.6. Antigenų pavadinimai
    11.4. Antikūnai
    11.4.1. Antikūnų biologinės savybės ir funkcijos
    11.4.2. Imunoglobulinų klasės
    11.4.3. Hibridomos ir monokloniniai antikūnai
    11.4.4. Imunoglobulinų izotopai, alotopai ir idiotopai
    11.4.5. Antikūnų sintezės dinamika
    11.5. Vakcinoprofilaktika
    11.5.1. Skiepai (vakcinos)
    11.5.2. Vietinio imuniteto reikšmė vakcinacijai
    11.5.3. Svarbiausios vakcinų savybės
    11.5.4. Vakcinoprofilaktikos strategija ir taktika
    11.6. Imuniniai serumai ir jų preparatai
    11.7. Imunologinės reakcijos ir diagnostiniai testai
    11.7.1. Agliutinacijos reakcija, agliutinacijos testai ir jų modifikacijos
    11.7.2. Flokuliacija ir precipitacija, testai ir jų modifikacijos
    11.7.3. Imunologinės lizės reakcijos
    11.7.4. Komplemento fiksacijos reakcija ir diagnostiniai testai
    11.7.5. Imunofluorescencijos testai
    11.7.6. Tvirtafazė imunosorbentinė analizė ir testai
    11.7.7. Imunologinės neutralizacijos reakcijos ir testai
    11.7.8. Serologinėmis reakcijomis nustatomų antikūnų titro didėjimas
    12. VIRUSOLOGIJOS PAGRINDAI
    12.1. Įvadas
    12.2. Bendrosios virusų savybės
    12.3. Virusų kilmė
    12.4. Virusų struktūra ir organizacija
    12.5. Virusų klasifikacija
    12.6. Virusų atsparumas fizikiniams ir cheminiams veiksniams
    12.7. Virusų reprodukcija
    12.8. Bakterijų virusai (bakteriofagai)
    12.9. Virusų genetika
    12.10. Virusinių infekcijų patogenezė
    12.11. Antivirusinis imunitetas
    12.12. Virusinių infekcijų chemoterapija
    12.12.1. Svarbiausios antivirusinių preparatų grupės
    13. EUKARIOTINIAI MIKROORGANIZMAI
    13.1. Grybai
    13.1.1. Grybų morfologinės ir fiziologinės savybės
    13.1.2. Grybų dauginimasis
    13.1.3. Grybų klasifikacija
    13.2. Patogeniški žmonėms grybai
    13.2.1. Patogeninių grybų savybės
    14. PRIEDAI
    14.1. Reikšmingi mikrobiologijos ir epidemiologijos istorijos įvykiai ir datos
    14.2. Bakterijų klasifikacija, remiantis „Bergey’s Manual of Determinative Bacteriology-9“ (1993)
    14.2. Naujieji mikroorganizmų, randamų klinikinėje medžiagoje, pavadinimai
    14.3. Svarbiausieji antibiotikai ir komerciniai jų pavadinimų sinonimai
    14.4. DAŽNIAUSIOS MIKROBIOLOGIJOS, VIRUSOLOGIJOS IR IMUNOLOGIJOS SANTRUMPOS, SĄVOKOS IR KOMENTARAI
    LITERATŪRA

    Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai