Viso knygų: 92
    el. paštaskodas
    Santrumpos
    Pratarmė pirmajam leidimui
    Pratarmė antrajam leidimui
    1. ANGLIAVANDENIAI
    1.1. Angliavandenių klasifikacija
    1.2. Monosacharidai (monozės)
    1.2.1. Monosacharidų klasifikacija
    1.2.2. Monosacharidų stereoizomerija
    1.2.3. Monosacharidų ciklinės struktūros
    1.2.4. Monosacharidų tautomerija
    1.2.5. Monosacharidų savybės
    1.2.6. Monosacharidų dariniai
    1.3. Disacharidai (biozės)
    1.3.1. Redukuojantieji disacharidai
    1.3.2. Neredukuojantieji disacharidai
    1.4. Polisacharidai (poliozės)
    1.4.1. Homopolisacharidai
    1.4.2. Heteropolisacharidai
    2. LIPIDAI
    2.1. Lipidų funkcijos ir klasifikavimas
    2.2. Riebalų rūgštys
    2.2.1. Nesočiosios riebalų rūgštys
    2.2.2. Gamtinės sočiosios riebalų rūgštys
    2.3. Trigliceridai
    2.4. Vaškai
    2.5. Fosfolipidai
    2.6. Steroidai
    3. BALTYMAI
    3.1. Baltymų struktūra ir savybės
    3.1.1. Baltymų biologinės funkcijos
    3.1.2. Baltymų elementinė sudėtis
    3.1.3. Baltymų kiekis organizme
    3.1.4. Aminorūgštys - baltymų struktūriniai monomerai
    3.1.4.1. Aminorūgščių bendroji charakteristika
    3.1.4.2. Aminorūgščių klasifikacija
    3.1.4.3. Aminorūgščių rūgštinės-bazinės savybės
    3.1.5. Baltymų struktūra
    3.1.5.1. Pirminė baltymų struktūra
    3.1.5.2. Biologiškai svarbūs peptidai
    3.1.5.3. Antrinė baltymų struktūra
    3.1.5.4. Tretinė baltymų struktūra
    3.1.5.5. Ketvirtinė baltymo struktūra
    3.1.6. Baltymų fizikinės-cheminės savybės
    3.1.6.1. Baltymų molekulinė masė
    3.1.6.2. Baltymų amfoterinės savybės
    3.1.6.3. Baltymų denatūracija
    3.1.7. Baltymų klasifikacija
    3.2. Globuliniai baltymai
    3.2.1. Kraujo plazmos baltymai
    3.2.2. Hemoglobinas ir mioglobinas
    3.2.2.1. Hemo struktūra
    3.2.2.2. Mioglobino struktūra
    3.2.2.3. Hemoglobino struktūra
    3.2.2.4. Hemoglobino dariniai
    3.2.2.5. CO2 ir H+ pernaša
    3.2.2.6. Difosfoglicerato įtaka deguonies pernašai
    3.2.2.7. Anomalieji hemoglobinai
    3.2.2.7.1. Hemoglobinopatijos
    3.2.2.7.2. Talasemijos
    3.2.3. Imunoglobulinai (antikūnai)
    3.3. Tirpieji fibriliniai baltymai
    3.3.1. Fibrinogenas
    3.3.2. Miozinas
    3.4. Netirpieji fibriliniai baltymai
    3.4.1. Kolagenas
    3.4.2. Elastinas
    3.4.3. α-keratinai
    3.4.4. β-keratinai
    3.5. Glikoproteinai ir proteoglikanai
    4. NUKLEORŪGŠTYS
    4.1. Nukleotidai
    4.1.1. Purino ir pirimidino bazių struktūra ir savybės
    4.1.2. Nukleozidai ir nukleotidai
    4.1.3. Sintetiniai nukleotidų analogai
    4.1.4. Oligonukleotidai
    4.2. Nukleorūgščių struktūra ir savybės
    4.2.1. DNR struktūra
    4.2.2. DNR denatūravimas
    4.2.3. DNR hibridizacija
    4.2.4. RNR struktūra
    5. BIOLOGINĖS MEMBRANOS
    5.1. Biologinių membranų struktūra ir funkcijos
    5.1.1. Biologinių membranų apibūdinimas ir svarbiausios funkcijos
    5.1.2. Svarbiausi membranų struktūros bruožai
    5.1.3. Membranų struktūra ir svarbiausi lipidai
    5.1.4. Membranų baltymai
    5.1.5. Membranų asimetriškumo tyrimas
    5.1.6. Eritrocito plazminės membranos ir citoskeleto sąveika
    5.2. Tarpląstelinės sąveikos
    5.2.1. Ląstelių jungtys
    5.2.2. Glaudžiosios jungtys
    5.2.3. Pritvirtinančiosios jungtys
    5.2.4. Plyšelinės jungtys
    5.3. Medžiagų pernaša pro membranas
    5.3.1. Pernašos būdai
    5.3.2. Aktyvioji pernaša
    5.3.3. Jonų kanalai
    5.3.4. Endocitozė ir egzocitozė
    6. FERMENTAI
    6.1. Bendrosios fermentų savybės
    6.2. Cheminės kinetikos ir katalizės pagrindai
    6.2.1. Reakcijos greitis ir laipsnis
    6.2.2. Pereinamoji būsena ir reakcijos greitis
    6.2.3. Fermentų įtaka reakcijos energijos barjerui
    6.3. Fermento molekulės modelis
    6.3.1. Aktyvusis centras
    6.3.2. Fermento-substrato komplekso susidarymo mechanizmas
    6.3.3. Fermentų veikimo mechanizmas
    6.4. Fermentinių reakcijų kinetika
    6.4.1. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo substrato kiekio
    6.4.2. Fermentinės reakcijos kinetiniai rodikliai ir jų nustatymas
    6.4.3. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo terpės rūgštingumo
    6.4.4. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros
    6.4.5. Reakcijos greičio priklausomybė nuo fermento kiekio
    6.5. Fermentų inhibavimas
    6.5.1. Negrįžtamasis inhibavimas
    6.5.2. Grįžtamasis inhibavimas
    6.5.3. Fermentinės reakcijos inhibavimo tipo atpažinimas
    6.5.4. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra
    6.5.5. Fermentų aktyvumo vienetai
    6.5.6. Fermentų specifiškumas
    6.6. Kofaktoriai ir kofermentai
    6.6.1. Metalų jonai kaip kofaktoriai
    6.6.2. Kofermentai
    6.6.3. Oksidacijos-redukcijos kofermentai
    6.6.4. Aktyvinimo ir grupių pernašos kofermentai
    6.6.5. Izomerizacijos kofermentai
    6.7. Fermentų aktyvumo reguliavimas
    6.7.1. Fermentų tarpusavio sąveika – fermentų sistemos ir kompleksai
    6.7.2. Fermentų aktyvumą reguliuojantys veiksniai
    6.7.3. Fermentinių sistemų reguliavimas. Reguliaciniai fermentai
    6.7.4. Alosteriniai fermentai
    6.7.5. Alosterinių fermentų inhibavimas grįžtamuoju ryšiu
    6.7.6. Fermentų aktyvumo reguliavimas grįžtamojo kovalentinio modifikavimo būdu
    6.7.7. Negrįžtamasis kovalentinis fermentų modifikavimas
    6.8. Izofermentai
    6.9. Fermentų svarba medicinai
    6.10. Fermentų išskyrimas
    7. VITAMINAI
    7.1. Bendroji vitaminų charakteristika
    7.2. Riebaluose tirpūs vitaminai
    7.2.1. Vitaminas A (retinolis, antikseroftalminis)
    7.2.2. Vitaminas D (kalciferolis, antirachitinis)
    7.2.3. Vitaminas E (tokoferolis, antisterilinis)
    7.2.4. Vitaminas K (filochinonas, antihemoraginis)
    7.3. Vandenyje tirpūs vitaminai
    7.3.1. Vitaminas B1 (tiaminas, antineuritinis)
    7.3.2. Vitaminas B2 (riboflavinas, augimo vitaminas)
    7.3.3. Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis, antidermatitinis)
    7.3.4. Vitaminas PP (B3) (nikotino rūgštis, nikotinamidas, antipelagrinis)
    7.3.5. Vitaminas B6 (piridoksolis, antidermatitinis)
    7.3.6. Folio rūgštis (vitaminas B9, BC, antianeminis)
    7.3.7. Vitaminas B12 (kobalaminas, antianeminis)
    7.3.8. Vitaminas H (biotinas, antiseborėjinis)
    7.3.9. Vitaminas C (askorbo rūgštis, antiskorbutinis)
    7.4. Antivitaminai
    8. ANGLIAVANDENIŲ APYKAITA
    8.1. Angliavandenių virškinimas
    8.1.1. Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai
    8.1.2. Angliavandenių virškinimas burnoje
    8.1.3. Angliavandenių virškinimas žarnyne
    8.1.4. Skaidulinės maisto medžiagos
    8.1.5. Angliavandenių rezorbcija
    8.1.6. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai
    8.2. Angliavandenių skaidymas
    8.2.1. Glikolizė
    8.2.2. Glikogeno skaidymas
    8.2.3. Glikolizės ir glikogenolizės energijos reikšmė
    8.2.4. Alkoholinis rūgimas
    8.2.5. Kitų angliavandenių apykaita
    8.3. Angliavandenių sintezė
    8.3.1. Gliukoneogenezė
    8.3.2. Substratų ciklai
    8.3.3. Glikogeno sintezė
    8.4. Aerobinė medžiagų apykaita
    8.4.1. Piruvo rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas
    8.4.2. Trikarboksirūgščių ciklas
    8.4.3. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias
    8.4.4. Aerobinės angliavandenių apykaitos energijos vertė
    8.5. Angliavandenių apykaitos reguliavimas
    8.5.1. Gliukozės apykaitos reguliavimas
    8.5.2. Glikogeno apykaitos reguliavimas
    8.5.3. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas
    8.5.4. Kepenų reikšmė gliukozės apykaitai
    8.6. Polisacharidų apykaitos sutrikimai
    8.6.1. Glikogenozės
    8.6.2. Glikozaminoglikanozės
    9. BIOLOGINĖ OKSIDACIJA
    9.1. Biologinės oksidacijos procesai
    9.1.1. Bendroji ląstelės oksidacijos-redukcijos procesų charakteristika
    9.1.2. Oksidacijos-redukcijos reakcijų energijos pokyčiai
    9.1.3. Oksidacijos-redukcijos reakcijų fermentai
    9.1.4. Mitochondrijų struktūra ir funkcijos
    9.2. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės struktūra ir funkcijos
    9.2.1. Kvėpavimo grandinės substratai ir jų kilmė
    9.2.2. Kvėpavimo grandinės struktūra
    9.2.3. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai
    9.2.4. Protonų siurbliai
    9.3. Oksidacinis fosforilinimas
    9.3.1. Du ATP sintezės būdai
    9.3.2. Elektrocheminis protonų gradientas
    9.3.3. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas
    9.3.4. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai
    9.3.5. Oksidacinio fosforilinimo reguliavimas. Kvėpavimo kontrolė
    9.3.6. Mitochondrijų pernašos sistemos
    9.4. Kitos biologinės oksidacijos reakcijos
    9.4.1. Deguonį naudojančios oksidoreduktazės
    9.4.2. Aktyviosios deguonies formos ir oksidacinis stresas
    9.4.3. Reakcijos, kurių metu susidaro aktyviosios deguonies formos
    9.4.4. Ląstelės struktūrų pažeidimas aktyviosiomis deguonies formomis
    9.4.5. Antioksidacinė ląstelės apsauga
    9.4.6. Aktyviųjų deguonies formų reikšmė ligų patogenezei
    10. FOTOSINTEZĖ
    10.1. Fotosintezės biologinė reikšmė
    10.2. Bendroji fotosintezės charakteristika
    10.3. Dvi fotosintezės fazės
    10.3.1. Šviesoje vykstančios reakcijos
    10.3.1.1. Chloroplastai
    10.3.1.2. Fotosistemos
    10.3.1.3. Grandininė elektronų pernaša
    10.3.1.3.1. Neciklinė elektronų pernaša
    10.3.1.3.2. Ciklinė elektronų pernaša
    10.3.1.4. Fotofosforilinimas
    10.3.2. Tamsoje vykstančios reakcijos
    10.4. Fotosintezės reguliacija
    10.5. Fotosintezė tropiniuose ir dykumų augaluose
    10.6. Fotosintezė halobakterijose
    11. LIPIDŲ APYKAITA
    11.1. Lipidų virškinimas, rezorbcija ir resintezė
    11.1.1. Lipidų virškinimas
    11.1.2. Lipidų rezorbcija ir resintezė
    11.2. Riebalinis audinys ir jo svarba lipidų apykaitai
    11.2.1. Lipolizės mechanizmas
    11.3. Riebalų rūgščių oksidacija ir ketogenezė
    11.3.1. Riebalų rūgščių aktyvinimas ir pernaša į mitochondrijas
    11.3.2. Riebalų rūgščių β-oksidacija. Knopo ir Lineno ciklas
    11.3.3. Riebalų rūgščių, turinčių neporinį anglies atomų skaičių, oksidacija
    11.3.4. Riebalų rūgščių oksidacija peroksisomose
    11.3.5. α- ir ω- riebalų rūgščių oksidacija
    11.3.6. Nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacija
    11.3.7. Riebalų rūgščių oksidacijos sutrikimai
    11.3.8. Acetoninių kūnų susidarymas (ketogenezė)
    11.4. Riebalų rūgščių biosintezė
    11.4.1. Aukštesniųjų riebalų rūgščių biosintezė
    11.4.2. Mikrosominė riebalų rūgščių elongacijos sistema
    11.4.3. Mitochondrinė riebalų rūgščių elongacija
    11.4.4. Nesočiųjų riebalų rūgščių biosintezė
    11.4.5. Polinesočiųjų riebalų rūgščių nefermentinė autooksidacija
    11.4.6. Eikozanoidai
    11.5. Acilglicerolių ir sfingolipidų metabolizmas
    11.5.1. Triacilglicerolių (trigliceridų) biosintezė ir metabolizmas
    11.5.2. Fosfolipidų (fosfogliceridų) biosintezė
    11.5.3. Glicerofosfolipidų skilimas ir atsinaujinimas
    11.5.4. Sfingolipidų biosintezė
    11.5.5. Lipidozės
    11.6. Cholesterolio apykaita
    11.6.1. Cholesterolio biosintezė
    11.6.2. Cholesterolio pernaša
    11.6.3. Cholesterolis, aterosklerozė ir išeminė širdies liga
    11.6.4. Cholesterolio šalinimas iš organizmo
    11.6.5. Tulžies rūgščių biosintezė
    11.7. Lipidų pernaša
    11.7.1. Kraujo plazmos lipidai ir lipoproteinai
    11.7.2. Chilomikronų metabolizmas
    11.7.3. Labai mažo tankio (LMTL) ir mažo tankio (MTL) lipoproteinų metabolizmas
    11.7.4. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) metabolizmas
    11.7.5. Laisvosios riebalų rūgštys (LRR)
    11.7.6. Lipoproteinų apykaitos sutrikimai (dislipoproteinemijos)
    11.8. Riebalų sintezė iš angliavandenių
    11.9. Riebalų, angliavandenių ir aminorūgščių apykaitos integracija
    12. BALTYMŲ (AMINORŪGŠČIŲ) APYKAITA
    12.1. Baltymų svarba
    12.2. Baltymų virškinimas
    12.2.1. Baltymų virškinimas skrandyje
    12.2.2. Baltymų virškinimas plonojoje žarnoje
    12.2.3. Procesai storojoje žarnoje
    12.3. Aminorūgščių rezorbcija
    12.4. Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas
    12.5. Bendrieji aminorūgščių apykaitos keliai
    12.5.1. Aminorūgščių peramininimas. Transaminazės
    12.5.2. Aminorūgščių deamininimas. L-glutamato dehidrogenazė
    12.5 3. Aminorūgščių oksidazės
    12.5.4. Aminorūgščių angliavandenilinio skeleto likimas
    12.5.5. Amoniako metabolizmas
    12.5.5.1. Glutamino ir asparagino susidarymas. Glutamino sintetazė
    12.5.5.2. Karbamido biosintezė
    12.5.6. Aminorūgščių dekarboksilinimas
    12.5.6.1. α-dekarboksilinimas. Biogeniniai aminai
    12.5.6.2. Kitų aminorūgščių dekarboksilinimas ir poliaminų susidarymas
    12.5.7. Aminorūgščių apykaitos ypatumai audiniuose ir organuose
    12.6. Specifiniai aminorūgščių apykaitos keliai
    12.6.1. Serino, glicino, treonino, alanino ir cisteino apykaita
    12.6.2. Metionino apykaita ir permetilinimo reakcijos
    12.6.2.1. Kreatino ir kreatinino biosintezė
    12.6.3. Šakotos grandinės aminorūgščių apykaita
    12.6.4. Fenilalanino ir tirozino apykaita
    12.6.4.1. Fenilalanino ir tirozino apykaitos sutrikimai
    12.6.4.2. Melaninų biosintezė iš tirozino
    12.6.5. Triptofano ir lizino apykaita
    12.6.6. Histidino apykaita
    12.7. Folio rūgšties svarba aminorūgščių apykaitai
    12.8. Pakeičiamųjų aminorūgščių biosintezė
    12.8.1. Sintezė iš α-ketonorūgščių (alanino, aspartato, glutamato susidarymas)
    12.8.2. Sintezė amidinimo būdu (asparagino ir glutamino susidarymas)
    12.8.3. Prolino ir hidroksiprolino biosintezė
    12.8.4. Serino, glicino, cisteino biosintezė
    12.8.5. Tirozino susidarymas
    12.9. Porfirinų apykaita
    12.9.1. Hemo katabolizmas ir tulžies pigmentų susidarymas
    12.9.2. Hemoglobino biosintezė
    12.9.2.1. Hemoglobino biosintezės sutrikimai
    13. NUKLEORŪGŠČIŲ APYKAITA
    13.1. Nukleotidų apykaita
    13.1.1. Purino nukleotidų apykaita
    13.1.2. Pirimidino nukleotidų apykaita
    13.1.3. Deoksiribonukleotidų biosintezė
    13.1.4. Nukleotidų analogų svarba medicinai
    13.2. Genomo organizacija
    13.2.1. Eukariotų genomo sandara ir organizacija
    13.2.1.1. Struktūriniai eukariotų chromosomos elementai
    13.2.1.2. Eukariotų DNR kompaktizacija
    13.2.2. Prokariotų genomo organizacija
    13.3. DNR apykaita
    13.3.1. DNR biosintezė (replikacija)
    13.3.1.1. Replikacijos fermentai
    13.3.1.2. Replikacijos mechanizmas (E. coli)
    13.3.1.3. Eukariotų replikacijos ypatumai
    13.3.2. DNR pažaidų reparacija
    13.3.3. DNR rekombinacija
    13.3.4. DNR biotechnologija
    13.3.4.1. Rekombinantinės DNR technologijos taikymas
    13.4. RNR apykaita
    13.4.1. RNR biosintezė (transkripcija)
    13.4.1.1. Prokariotų transkripcijos mechanizmas
    13.4.1.2. Eukariotų transkripcija
    13.4.1.3. Nuo DNR priklausomos RNR polimerazės inhibitoriai
    13.4.2. Posttranskripcinis RNR brendimas
    13.4.2.1. Matricinės eukariotų RNR (mRNR) brendimas
    13.4.2.2. Ribosominių RNR (rRNR) ir pernašos RNR (tRNR) brendimas
    13.4.3. RNR sintezė iš nukleozidų difosfatų
    13.4.4. RNR ir DNR sintezė, priklausoma nuo RNR
    13.5. Genetinės informacijos transliacija
    13.5.1. Baltymo biosintezė
    13.5.2. Baltymo biosintezės inhibitoriai
    13.5.3. Eukariotų baltymų nukreipimas į jų paskirties vietą
    13.5.3.1. Baltymų pernaša į branduolį
    13.5.3.2. Baltymų pernaša į ląstelę receptorinės endocitozės būdu
    13.5.3.3. Baltymų pernaša į mitochondrijas
    13.5.4. Baltymų irimas ląstelėje
    13.6. Genų ekspresijos valdymas
    13.6.1. Bendrieji valdymo principai
    13.6.2. Prokariotų genų ekspresijos valdymas
    13.6.3. Eukariotų genų ekspresijos valdymas
    14. HORMONAI
    14.1. Medžiagų apykaitos reguliavimas organizme
    14.2. Neląstelinės signalinės molekulės (pirminiai tarpininkai)
    14.3. Hormonų klasifikacija ir biologinio poveikio ypatumai
    14.4. Neuroendokrininės sistemos hierarchija
    14.5. Hormonų sekrecijos reguliavimas grįžtamuoju ryšiu
    14.6. Audiniai taikiniai
    14.7. Hormonų ir neuromediatorių receptoriai
    14.8. Hormonų veikimo mechanizmai
    14.8.1. Viduląstelinių receptorių sužadinimu pagrįstas hormonų veikimo mechanizmas
    14.8.2. Ląstelių membranų receptorių sužadinimu pagrįstas hormonų veikimo mechanizmas
    14.8.2.1. Hormonų veikimas per adenilatciklazės sistemą
    14.8.2.2. Hormonų veikimas per fosfolipazės C sistemą
    14.8.2.3. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą
    14.9. Pagumburio hormonai
    14.10. Hipofizės hormonai
    14.10.1. Adenohipofizės hormonai
    14.10.1.1. Augimo hormonas
    14.10.1.2. Prolaktinas
    14.10.1.3. Tirotropinas
    14.10.1.4. Gonadotropinai
    14.10.1.5. Kortikotropinas
    14.10.1.6. Lipotropinai
    14.10.1.7. Melanotropinai
    14.10.2. Užpakalinės hipofizės dalies hormonai
    14.10.2.1. Oksitocinas
    14.10.2.2. Vazopresinas
    14.11. Kankorėžio liaukos hormonai
    14.12. Užkrūčio liaukos hormonai
    14.13. Skydliaukės hormonai
    14.13.1. Jodtironinai
    14.14. Prieskydinių liaukų ir kiti kalcio homeostazę reguliuojantys hormonai
    14.14.1. Paratiroidinas
    14.14.2. Kalcitoninas
    14.15. Kasos hormonai
    14.15.1. Insulinas
    14.15.2. Gliukagonas
    14.16. Virškinimo sistemos hormonai
    14.17. Antinksčių hormonai
    14.17.1. Antinksčių žievės hormonai
    14.17.2. Antinksčių šerdinės dalies hormonai
    14.18. Lytinių liaukų hormonai
    14.18.1. Vyriškieji lytiniai hormonai
    14.18.2. Moteriškieji lytiniai hormonai
    14.18.2.1. Gestagenai
    14.18.2.2. Moters lytinio ciklo reguliavimas
    14.18.2.3. Placentos hormonai
    DALYKINĖ RODYKLĖ
    Literatūra

    Biochemija