Viso knygų: 94
    el. paštaskodas
    PRATARMĖ
    1. ĮVADAS
    2. BENDRASIS PACIENTO TYRIMAS
    2.1. Subjektyvus paciento tyrimas (apklausa)
    2.1.1. Dokumentiniai duomenys
    2.1.2. Skundai
    2.1.3. Ligos anamnezė (anamnesis morbi)
    2.1.4. Gyvenimo anamnezė (anamnesis vitae)
    2.1.5. Sistemų „patikra“
    2.1.6. Pokalbio pabaiga
    2.2. Bendroji apžiūra
    2.2.1. Bendrosios būklės įvertinimas
    2.2.2. Sąmonės vertinimas
    2.2.3. Paciento padėtis
    2.2.4. Laikysena
    2.2.5. Kūno sandara
    2.2.6. Eisena
    2.2.7. Veido ypatybės
    2.2.8. Odos tyrimas
    2.2.8.1. Odos spalvos pokyčiai
    2.2.8.2. Odos drėgnumas
    2.2.8.3. Odos bėrimai
    2.2.8.4. Odos randai
    2.2.8.5. Odos pažaidos
    2.2.9. Plaukų tyrimas
    2.2.10. Nagų tyrimas
    2.2.11. Poodinio sluoksnio tyrimas
    2.3. Limfinės sisemos tyrimas
    2.4. Antropometrija
    2.5. Termometrija
    3. KVĖPAVIMO SISTEMA
    3.1. Kvėpavimo sistemos tyrimo metodai
    3.1.1. Apklausa
    3.1.1.1. Rizikos veiksniai
    3.1.1.2. Skundai
    3.1.1.2.1. Kosulys
    3.1.1.2.2. Skrepliavimas
    3.1.1.2.3. Kraujo atkosėjimas
    3.1.1.2.4. Krūtinės skausmas
    3.1.1.2.5. Dusulys
    3.1.1.2.6. Švilpimas krūtinėje ir kliūtinis alsavimas (stridoras)
    3.1.1.2.7. Viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo simptomai
    3.1.1.2.8. Karščiavimas
    3.1.1.3. Anamnezė
    3.1.2. Apžiūra
    3.1.2.1. Bendroji apžiūra
    3.1.2.2. Specialioji apžiūra
    3.1.2.2.1. Krūtinės ląstos formos variantai:
    3.1.2.2.2. Kvėpavimo judesių tyrimo metu įvertiname:
    3.1.3. Apčiuopa
    3.1.4. Plaučių stuksenimas (perkusija)
    3.1.4.1. Bendrieji principai
    3.1.4.2. Lyginamasis plaučių stuksenimas (perkusija)
    3.1.4.3. Topografinis plaučių stuksenimas (perusija)
    3.1.5. Plaučių išklausymas (auskultacija)
    3.1.5.1. Bendrieji principai
    3.1.5.2. Normalūs kvėpavimo garsai
    3.1.5.3. Kvėpavimo garso patologija
    3.1.5.4. Patologiniai kvėpavimo garsai (papildomi ūžesiai)
    3.1.6. Funkcinis kvėpavimo organų sistemos tyrimas
    3.1.6.1. Spirometrija
    3.1.6.2. Arterinio kraujo dujų sudėties tyrimas
    3.1.7. Skreplių tyrimas
    3.1.8. Kraujo laboratorinis tyrimas
    3.1.9. Pleuros punktato tyrimas
    3.1.10. Radiologiniai tyrimo būdai
    3.1.11. Endoskopiniai tyrimo būdai
    3.2. Pagrindiniai sindromai
    3.2.1. Plaučių infiltracijos (onsolidacijos) sindromas
    3.2.2. Ertmė plaučiuose
    3.2.3. Skystis pleuros ertmėje
    3.2.4. Susikaupęs oras pleuros ertmėje (pneumotoraksas)
    3.2.5. Padidėjusio plaučių oringumo sindromas
    3.2.6. Kvėpavimo takų dirginimo (bronchitinis) sindromas
    3.2.7. Obstrukcijos sindromas
    3.2.8. Restrikcijos sindromas
    3.2.9. Kvėpavimo nepakankamumas (KN)
    4. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA
    4.1. Skundai ir jų pobūdis
    4.1.1. Širdies plakimai
    4.1.2. Skausmas širdies plote
    4.1.2.1. Išeminis širdies ploto skausmas (krūtinės angina)
    4.1.2.2. Perikardialgija
    4.1.2.3. Stambiųjų kraujagyslių patologijos nulemti skausmai širdies plote
    4.1.3. Dusulys
    4.1.4. Astenija ir greitas nuovargis
    4.1.5. Protarpinis šlubavimas (lot. claudicatio intermittens)
    4.1.6. Kosulys
    4.1.7. Pabrinkimai
    4.1.8. Dešiniosios pašonės skausmai
    4.2. Rizikos veiksniai
    4.3. Apžiūra
    4.3.1. Bendroji apžiūra
    4.3.1.1. Priverstinė sėdimoji padėtis
    4.3.1.2. Cianozė (cyanosis)
    4.3.1.3. Blyškumas
    4.3.1.4. Saikinga gelta
    4.3.1.5. Širdies edemos
    4.3.1.6. Kiti požymiai
    4.3.2 Specialioji apžiūra ir apčiuopa
    4.3.2.1. Širdies viršūnės trinksnio vertinimas
    4.3.2.2. Katės murkimo fenomenas
    4.3.2.3. Širdies trinksnis
    4.3.2.4. Perikardo trintis
    4.3.2.5. Širdies stuksenimas (perkusija)
    4.4. Širdies auskultacija
    4.4.1. Metodika
    4.4.2. Normalūs garsai
    4.4.3. Patologiniai tonai
    4.4.3.1. Pirmasis tonas
    4.4.3.2. Antrasis tonas
    4.4.3.3. Trijų tonų ritmas
    4.4.4. Širdies ūžesiai
    4.4.4.1. Ūžesių parametrai
    4.4.4.2. Ūžesių klasifikacija
    4.4.4.3. Vidiniai širdies organiniai ūžesiai
    4.4.4.3.1. Organiniai sistoliniai ūžesiai
    4.4.4.3.2. Organiniai diastoliniai ūžesiai
    4.4.4.4. Funkciniai ūžesiai
    4.4.4.4.1. Funkciniai kardiogeniniai ūžesiai
    4.4.4.4.2. Funkciniai nekardiogeniniai ūžesiai
    4.4.4.4.3. Organinių ir funkcinių ūžesių atskyrimas
    4.4.4.4.4. Neširdinis perikardo trinties ūžesys
    4.5. Kraujagyslių tyrimas
    4.5.1. Arterijų tyrimas
    4.5.2. Venų tyrimas
    4.5.3. Arterinio kraujospūdžio matavimas ir vertinimas
    4.5.4. Kulkšnies–žasto indekso nustatymo metodika
    4.6. Elektrokardiografija
    4.6.1. Normali elektrokardiograma
    4.6.1.1. Derivacijos
    4.6.1.2. Popieriaus slinkimo greitis
    4.6.1.3. Elektrokardiografo patikra
    4.6.1.4. Elektrokardiogramos danteliai
    4.6.1.5. Elektrokardiogramos intervalai (tarpai)
    4.6.1.6. Elektrokardiogramos susidarymas
    4.6.1.7. Normalios EKG kriterijai
    4.6.1.8. Širdies susitraukimų (ritmo) dažnis
    4.6.1.9. Elektrinė širdies ašis (QRS)
    4.6.1.10. EKG vertinimas
    4.6.2. Elektrokardiografiniai poyčiai, sukelti miokardo hipertrofijo
    4.6.2.1. Elektrokardiografiniai priešidžių hipertrofijos pžymiai
    4.6.2.1.1. Kairiojo prieširdžio hipertrofija P mitrale)
    4.6.2.1.2. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija (Ppulmonale)
    4.6.2.2. Elektrokardiografiniai silvelių hipertrofijos pžymiai
    4.6.2.2.1. Kairiojo skilvelio hipertrofij
    4.6.2.2.2. Dešiniojo skilvelio hipertrofij
    4.6.3. Širdies ritmo sutrikimai
    4.6.3.1. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimų klasifiacija
    4.6.3.2. Normotopiniai širdies ritmo sutrikimai
    4.6.3.3. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
    4.6.3.3.1. Gelbstintys ritmai
    4.6.3.3.2. Ekstrasistolija
    4.6.3.4. Paroksizminės tachikardijos
    4.6.3.5. Prieširdžių plazdėjimas
    4.6.3.6. Prieširdžių virpėjimas
    4.6.3.7. Skilvelių virpėjimas
    4.6.4. Širdies laidumo sutrikimai
    4.6.4.1. Blokados
    4.6.4.2. Vidinio skilvelinio laidumo sutrikimai
    4.6.5. EKG pokyčiai, sergant išemine širdies liga
    4.6.5.1. Miokardo išemija
    4.6.5.2. Miokardo infarktas
    4.6.5.2.1. Q bangos miokardo infarktas
    4.6.5.2.2. Miokardo infarktas be Q bangos (Q minus MI)
    4.6.5.2.3. Miokardo infarkto vietos diagnostika
    4.6.6. Pagrindiniai funkciniai ir diagnostiniai tyrimai
    4.6.6.1. Veloergometrija
    4.6.6.2. Rentgeninis tyrimas
    4.6.6.3. Širdies ertmių ir stambiųjų kraujagyslių kateterizavimas
    4.6.6.4. Koronarografija
    4.6.6.5 Radioizotopinis tyrimas
    4.6.6.6. Echokardiografija
    4.7. Širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimo sindromai
    4.7.1. Širdies nepakankamumas
    4.7.1.1. Ūminis kraujo apytakos nepakankamumas
    4.7.1.1.1. Apalpimas (syncope)
    4.7.1.1.2. Šokas
    4.7.1.1.3. Staigi mirtis
    4.7.1.1.4. Ūminis sąstovinis ŠN
    4.7.1.1.4.1. Ūminis kairiojo širdies skilvelio sąstovinis nepakankamumas
    4.7.1.1.4.2. Ūminis dešiniojo skilvelio sąstovinis nepakankamumas
    4.7.1.2. Lėtinis širdies nepakankamumas
    4.7.1.2.1. Lėtinis kairiosios širdies nepakankamumas
    4.7.1.2.2. Lėtinis dešiniosios širdies pusės nepakankamumas
    4.7.1.2.3. Totalinis širdies nepakankamumas
    4.7.2. Arterinė hipertenzija
    4.7.3. Izoliuota sistolinė hipertenzija
    4.7.4. Mažojo kraujo apytakos rato hipertenzija
    4.7.5. Ortostatinė hipotenzija
    4.7.6. Aritmijos sindromas
    4.7.6.1. Bradikardija
    4.7.6.2. Tachikardija
    4.7.6.3. Tikroji aritmija
    4.7.7. Aortos vožtuvo nesandarumas
    4.7.8. Aortos angos stenozė
    4.7.9. Dviburio vožtuvo nesandarumas
    4.7.10. Dviburė (mitralinė) stenozė
    4.7.11. Triburio vožtuvo nesandarumas
    5. VIRŠKINIMO ORGANŲ SISTEMA
    5.1. Virškinimo organų tyrimo metodai
    5.1.1. Apklausa
    5.1.1.1. Skausmas
    5.1.1.2. Pykinimas ir vėmimas (nausea et vomitus)
    5.1.1.3. Atsirūgimas (eructatio)
    5.1.1.4. Rėmuo (pyrosis)
    5.1.1.5. Rijimo sutrikimas (dysphagia)
    5.1.1.6. Pilvo pūtimas (meteorismus)
    5.1.1.7. Viduriavimas (diarrhoea)
    5.1.1.8. Vidurių užkietėjimas (obstipatio, constipatio)
    5.1.1.9. Kraujavimas iš virškinamojo kanalo
    5.1.1.10 . Apetito pablogėjimas (anorexia)
    5.1.1.11. Kiti požymiai
    5.1.1.12. Rizikos veiksniai
    5.1.2. Apžiūra
    5.1.2.1. Bendroji apžiūra
    5.1.2.2. Specialioji apžiūra
    5.1.2.2.1. Burnos ertmės ir liežuvio apžiūra
    5.1.2.2.2. Pilvo apžiūra
    5.1.3. Išklausymas
    5.1.4. Stuksenimas
    5.1.5. Apčiuopa
    5.1.6. Laboratoriniai tyrimai
    5.1.7. Instrumentiniai tyrimai
    5.2. Pagrindiniai klinikiniai sindromai
    5.2.1. Ūminis pilvo skausmas
    5.2.2. Dispepsijos sindromas
    5.2.3. Skrandžio ir stemplės (gastroezofaginio) refliukso GER)
    sindromas
    5.2.4. Kraujavimo sindromas
    5.2.5. Malabsorbcijos sindromas
    5.2.6. Dirgliosios žarnos sindromas
    6. SERGANČIŲJŲ KEPENŲ LIGOMIS TYRIMAS
    6.1. Apklausa
    6.1.1. Skausmas dešinėje pašonėje.
    6.1.2. Gelta
    6.1.3. Niežulys
    6.1.4. Kraujavimai
    6.1.5. Dispepsiniai reiškiniai
    6.1.6. Pilvo didėjimas
    6.1.7. Pabrinkimai
    6.1.8. Sisteminiai reiškiniai
    6.1.9. Rizikos veiksniai
    6.2. Apžiūra
    6.3. Stuksenimas (perkusija)
    6.3.1. Kepenų stuksenimas
    6.3.2. Blužnies stuksenimas
    6.3.3. Ascito stuksenimas
    6.4. Apčiuopa
    6.4.1. Kepenų apčiuopa
    6.4.2. Blužnies apčiuopa
    6.4.3. Ascito apčiuopa
    6.5. Biocheminiai tyrimai
    6.5.1. Bilirubinas
    6.5.2. Fermentų aktyvumo tyrimas
    6.5.3. Baltymų apykaitos tyrimas
    6.5.4. Kraujo krešėjimo tyrimas
    6.5.5. Kiti biocheminiai tyrimai
    6.5.6. Pirminė biocheminė patikra
    6.5.7. Biocheminiai sindromai
    6.6. Raudonojo kraujo tyrimas
    6.7. Pagrindiniai klinikiniai sindromai
    6.7.1. Gelta
    6.7.2. Vartų venos hipertenzija
    6.7.3. Kepenų funkcijos nepakankamumas
    7. SERGANČIŲJŲ ŠLAPIMO SISTEMOS ORGANŲ LIGOMIS TYRIMAS IR PAGRINDINIAI KLINIKINIAI SINDROMAI
    7.1. Šlapimo sistemos organų tyrimas
    7.1.1. Apklausa
    7.1.1.1. Inkstų srities skausmai
    7.1.1.2. Pabrinkimai
    7.1.1.3. Galvos skausmai
    7.1.1.4. Šlapinimosi sutrikimai
    7.1.1.5. Kiti simptomai
    7.1.1.6. Rizikos veiksniai
    7.1.2. Apžiūra
    7.1.2.1. Bendroji apžiūra
    7.1.2.2. Specialioji apžiūra
    7.1.3. Apčiuopa
    7.1.4. Perkusija
    7.1.5. Patrankymas
    7.1.6. Auskultacija
    7.1.7. Laboratoriniai tyrimai
    7.1.7.1. Makroskopinis šlapimo tyrimas
    7.1.7.2. Fizinis šlapimo tyrimas
    7.1.7.3. Biocheminis šlapimo tyrimas
    7.1.7.3.1. Gliukozė
    7.1.7.3.2. Ketoninės medžiagos
    7.1.7.3.3. Baltymas šlapime
    7.1.7.4. Mikroskopinis šlapimo tyrimas
    7.1.7.4.1. Eritrocitai šlapime
    7.1.7.4.2. Leukocitai šlapime
    7.1.7.4.3. Bakterijos šlapime
    7.1.7.4.4. Cilindrai
    7.1.7.4.5. Epitelinės ląstelės
    7.1.7.4.6. Kristalai (druskos) šlapime
    7.1.8. Inkstų klirenso dydžio nustatymas
    7.1.9. Instrumentiniai tyrimai
    7.2. Pagrindiniai šlapimo sistemos organų ligų sindromai
    7.2.1. Nefritinis sindromas
    7.2.2. Nefrozinis sindromas
    7.2.3. Inkstinės hipertenzijos sindromas
    7.2.4. Inkstinė eklampsija
    7.2.5. Šlapimo takų infekcijos sindromas
    7.2.6. Ūminio inkstų nepakankamumo sindromas
    7.2.7. Lėtinio inkstų nepakankamumo sindromas
    8. KRAUJĄ GAMINANČIŲ ORGANŲ SISTEMA
    8.1. Pagrindiniai tyrimo metodai
    8.1.1. Apklausa
    8.1.2. Rizikos veiksniai
    8.1.3. Apžiūra
    8.1.3.1. Bendroji apžiūra
    8.1.3.1.1. Odos ir gleivinių spalva
    8.1.3.1.2. Kraujosruvos
    8.1.3.1.3. Burnos ertmės ir liežuvio pokyčiai
    8.1.3.1.4. Nagų ir plaukų pokyčiai
    8.1.3.2. Specialioji apžiūra
    8.1.3.2.1. Limfmazgių apžiūra
    8.1.3.2.2. Blužnies ir kepenų padidėjimas
    8.1.4. Perkusija
    8.1.5. Apčiuopa
    8.1.5.1. Limfmazgių apčiuopa
    8.1.5.2. Blužnies ir kepenų apčiuopa
    8.1.6. Auskultacija
    8.1.7. Laboratoriniai tyrimai
    8.1.7.1. Bendrieji klinikiniai periferinio kraujo tyrimai
    8.1.7.1.1. Eritrocitai (RBC – Red blood cells)
    8.1.7.1.2. Leukocitai (WBC – white blood cells)
    8.1.7.1.3. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
    8.1.7.2. Krešėjimo sistemos tyrimai
    8.1.7.2.1. Trombocitai (PLT – platels)
    8.1.7.2.2. Kraujavimo laikas
    8.1.7.2.3. Dalinis aktyvuotas tromboplastino laikas – DATL
    8.1.7.2.4. Protrombino laikas (PT), protrombino indeksas (PI),
    8.1.7.2.5. Fibrinogenas
    8.1.7.3. Biocheminiai kraujo tyrimai
    8.1.8. Instrumentiniai tyrimai
    8.1.8.1. Kaulų čiulpų punkcija (mielograma)
    8.1.8.2. Limfmazgių biopsija (punkcija)
    8.1.8.3. Rumpel­Leede mėginys
    8.1.9. Pagrindiniai klinikiniai sindromai
    8.1.9.1. Aneminis sindromas
    8.1.9.2. Hemoraginis sindromas
    8.1.9.2.1. Trombocitopeninis sindromas
    8.1.9.2.2. Koaguliopatinis sindromas
    8.1.9.2.3. Vaskulopatinis sindromas
    8.1.9.3. Opinis­nekrozinis (infekcinis sindromas)
    8.1.9.4. Hipersplenizmas (hipersplenijos sindromas)
    9. SERGANČIŲ ENDOKRININĖMIS LIGOMIS TYRIMAI
    9.1. Paciento apklausa
    9.1.1. Silpnumas
    9.1.2. Suliesėjimas
    9.1.3. Kūno masės didėjimas
    9.1.4. Ūgio ir kūno proporcijų pokyčiai
    9.1.5. Troškulys
    9.1.6. Apetito padidėjimas
    9.1.7. Emocijų ir mąstymo sutrikimai
    9.1.8. Karščiavimas
    9.1.9. Odos ir jos spalvos pokyčiai
    9.1.10. Lytinės funkcijos sutrikimai
    9.1.11. Kiti skundai
    9.2. Ligos ir gyvenimo anamnezė
    9.3.1. Apžiūra
    9.3. Objektyvus tyrimas
    9.3.2. Apčiuopa
    9.3.3. Išklausymas (auskultacija)
    9.4. Laboratoriniai tyrimai
    9.5. Radioizotopiniai tyrimai
    9.6. Ultragarsinis tyrimas
    9.7. Rentgeninis tyrimas
    9.8. Kompiuterinė tomografija ir branduolių magnetinis rezonansas
    9.9. Pagrindiniai sindromai
    9.9.1. Tirotoksikozės sindromas (skydliaukės hiperfunkcija)
    9.9.2. Miksedema (skydliaukės hipofunkcija)
    9.9.3. Diabetinė ketoacidozė ir koma
    9.9.4. Hipoglikemija ir hipoglikeminė koma
    9.9.5. Ūminis antinksčių nepakankamumas
    9.9.6. Kacheksija
    9.9.7. Nutukimas
    9.9.8. Kušingo sindromas
    10. JUDĖJIMO ORGANŲ SISTEMOS TYRIMAS
    10.1. Bendrieji principai
    10.2. Apklausa
    10.2.1. Sąnarių skausmas
    10.2.2. Raumenų skausmas
    10.2.3. Kaulų skausmas
    10.2.4. Raumenų silpnumas
    10.2.5. Sąnarių sąstingis
    10.2.6. Sąnarių patinimas
    10.2.7. Sąnarių judesių ribotumas
    10.2.8. Raynaud’s fenomenas
    10.2.9. Nesąnariniai sutrikimai
    10.2.10. Nervinio rezginio, nervų šaknelės arba periferinio nervo dirginimas
    10.3. Ligos anamnezė
    10.4. Gyvenimo anamnezė
    10.5. Objektyvus tyrimas
    10.5.1. Bendrieji principai
    10.5.2. Sąnarių tyrimas
    10.5.2.1. Eisena ir poza
    10.5.2.2. Rankos
    10.5.2.3. Kojos
    10.5.2.4. Stuburas
    10.5.3. Odos ir poodinio sluoksnio tyrimas
    10.5.4. Akių tyrimas
    10.5.5. Apatinio žandikaulio smilkininių (temporomandibulinių)
    sąnarių tyrimas
    10.5.6. Kvėpavimo sistemos tyrimas
    10.5.7. Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimas
    10.5.8. Laboratoriniai tyrimai
    10.5.9. Rentgeninis sąnarių tyrimas
    10.6. Sąnarių pažeidimo sindromas
    10.6.1. Artrozė (degeneracinė artropatija)
    10.6.2. Artritas (uždegiminė artropatija)
    11. PADIDĖJUSIO JAUTRUMO BŪKLĖS (ALERGOZĖS)
    11.1. Apklausa
    11.1.1. Skundai
    11.1.2. Ligos anamnezė
    11.1.2.1. Alergozių rizikos veiksniai:
    11.1.2.2. Simptomų ryšys su alergenais
    11.2. Apžiūra
    11.3 Apčiuopa ir stuksenimas
    11.4 . Auskultacija
    11.5. Svarbiausieji tyrimai alergijai patvirtinti
    11.6. Pagrindiniai sindromai
    11.6.1. Dilgėlinė (urtikarija)
    11.6.2. Angioneurozinis pabrinkimas (angioedema, Kvinkės edema)
    11.6.3. Anafilaksija
    12. ELEKTROKARDIOGRAFINĖ KLINIKINĖ DIAGNOSTIKA
    Elektrokardiogramų analizės ir vertinimo principai
    Širdies ritmo vertinimas
    Širdies laidumo sutrikimai
    Blokados
    Viduskilvelinio laidumo sutrikimai
    Vienpluoštės blokados
    Bifascikulinės blokados
    Trifascikulinės blokados
    Nespecifinė (arborizacinė) vidusilvelinė blokada
    Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo sindromas
    Išeminės širdies ligos diagnostika
    Krūtinės angina
    Ūminis miokardo infarktas
    Dešiniojo skilvelio miokardo infarktas
    Miokardo infarkto diagnostika esant visiškai Hiso kojytės blokadai
    Diferencinė diagnostika
    Plaučių arterijos embolija
    Klinikos ypatumai
    13. SVARBIAUSI KLINIKINIŲ SINDROMŲ POŽYMIAI
    LITERATŪRA

    VIDAUS LIGŲ DIAGNOSTIKOS PAGRINDAI