Viso knygų: 91
    el. paštaskodas

    Kitos knygos

    ŽARNYNO STOMŲ SUFORMAVIMAS

    Jurgita Gulbinienė, Žilvinas Saladžinskas, Algimantas Tamelis, Dainius Pavalkis

    Žarnyno stomos yra plonosios ar storosios žarnos atvėrimas į išorę. Jau penktajame amžiuje prieš Kristų Celsus aprašė plonosios žarnos penetraciją per sužalotą pilvo sieną, kuri pasibaigė neužgijusia eneterine fistule. L. Heisteris fiksuodavo sužalotą žarną prie pilvo žaizdos, taip išvengta žarnų turinio patekimo į pilvaplėvės ertmę (1718). M Littre 1732 m. kūdikiui, kuriam buvo anus atrezija, po mirties atliko tyrimą ir suformavo kolostomą. Šį metodą vėliau siūlė taikyti gimusiems, turintiems šią patologiją. Pirmąją sėkmingą kolostomą 1756 m. atliko chirurgas Williamas Cheseldenas 73 metų pacientei Margaretei White dėl įstrigusios bambinės išvaržos. Jai buvo suformuota transverzostoma. Kolostomos sėkmingai pradėtos daryti 19 a. viduryje. Ileostomos pradėtos daryti žymiai vėliau, nes, to meto chirurgų nuomone, plonosios žarnos pažeidimas pavojingas pacientui.

    Širdies nepakankamumas

    Aldona Vitalija Baltrėnaitė Raimonda Verseckaitė

    Širdies nepakankamumas (ŠN) yra klinikinis sindromas, sukeliamas miokardo pakenkimo, kurį iki 70 proc. atvejų sąlygoja išeminė širdies liga (IŠL). Tai klinikinė būklė, kurios metu dėl širdies ligos sumažėja minutinis širdies tūris, padidėja spaudimas venose ir kurią lydi homeostazės sutrikimai miokardo ląstelėse bei ankstyva jų mirtis .

    Augalinės mitybos vadovas

    Kayli Dice, Susan engas

    Sibiras vaiko akimis

    Dainora Urbonienė

    Ilgai nesiryžau rašyti apie šeimos tremtį. 1989 ir 1991 m. kraštotyrininkų paprašyta šiek tiek parašė mama, jos prisiminimai buvo publikuoti Panevėžio rajono spaudoje. Apie gyvenimą Sibire daug kalbėjomes namuose. Užsirašinejau, pati stengiausi prisiminti patirtą siaubą, bet knygos nerašiau, buvo tik pabandymas aprašyti vieną kitą epizodą iš mūsų tremties. Kartą, šaltą žiemos vakarą važiuodama autobusu, pasižiurejau į saulę ir staiga labai ryškiai prisiminiau tokį pat vaizdą Sibiro miškuose, kai mus rogėmis veže i nuolatinę tremties vietą. Ir tada leidosi raudona saulė. Ant mano kelių sedėjo pusantrų metų broliukas, o už rogių per pusnynus sunkiai klampojo mama. Vienu metu man pasirodė, kad šis kelias niekada nesibaigs...

    IKIOPERACINĖS ANEMIJOS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO REKOMENDACIJOS

    Jūratė Gudaitytė, Rolandas Gerbutavičius,Diana Remeikienė, Arūnas Gelmanas, Andrius Macas, Rūta Dambrauskienė, Elona Juozaitytė, Leonas Valius,Alfredas Smailys, Algimantas Tamelis

    Leidinys skirtas įvairių specialybių gydytojams rezidentams, tobulinimosi kursų klausytojams, gydytojams praktikams, ruošiantiems pacientą operacijai.

    APDAILININKŲ MOKYMAS

    Vyr profesijos mokytoja Asta Grikšienė, Vyr profesijos mokytoja Ina Liniova, Statybos darbų mokytoja metodininkė Genovaitė Riabčukienė, Mokytoja metodininkė Danguolė Olbutienė.

    Apdailininkų mokymo medžiaga (konspektas) skirta apdailininko specialybės mokinių su sutrikusiu intelektu, kompleksine negalia mokymui bei mokymuisi. Mokymo ir mokymosi medžiaga pagal mokymo programą, kas svarbu integruojant specialiųjų poreikių asmenis į visuomenę, mokant apdailininko specialybės, suteikiant kvalifikaciją.

    KRIKŠČIONIŠKOJI DEMOKRATIJA – PAPRASTAI IR NENUOBODŽIAI

    Egidijus Vareikis

    Ši knygelė apie krikščioniškąją demokratiją – visai ne mokslinis, ne akademinis ir ne kokios nors partijos programinis veikalas. Prieš kurį laiką, diskutuodamas su draugais ir oponentais apie įvairias politines sroves ir gindamas diskusijose krikščioniškosios demokratijos idėjas, patyriau, kad draugams, oponentams ir šiaip besidomintiems politika šiandien stinga paprasto ir kartu suprantamo paaiškinimo, kas yra ta krikščioniškoji demokratija, kokia ji buvo ir kokia bus, ar bent jau galėtų būti. Politikai dažnai kalba pernelyg konjunktūriškai, akademikai – sunkiai suprantamai, žiniasklaida ieško dažniausiai praktinės veiklos pasekmių...Tad ėmiausi rašyti paprastą ir (tikiuosi) nenuobodų tekstą, kuris supažindina skaitytoją su jau ne kartą minėtu politikos objektu. Vengiau imtis labai asmeninių vertinimų, visa tai palikdamas pačių skaitytojų teismui. Akivaizdu, kad šiandien jau laikas atsisakyti kelis šimtmečius gyvuojančių ideologinių terminų, arba jiems suteikti kitokį turinį. Akivaizdu, kad klasikinės politinės ideologijos jau nebeatitinka tų bruožų, kuriais buvo kažkada apibrėžtos, galiausiai visuomenės politiniai ir socialiniai poreikiai skiriasi nuo tų laikų, kai gyveno politinių ideologijų kūrimo klasikai.

    Atminties draiskalai

    Egidijus Vareikis