Medicinos mikrobiologija ir virusologijos pagrindai
Turinys
1.2. Mikrobiologijos raida Lietuvoje
2. MIKROORGANIZMŲ SISTEMATIKA, KLASIFIKACIJA IR TAKSONOMIJA
2.1. Prokariotų sistematika
2.1.1. Mikroorganizmų padėtis gyvojo pasaulio sistemoje
2.2. Bakterijų sistematikos ir klasifikacijos principai
2.2.1. Pagrindinės bakterijų grupės
2.2.2. Taksonominių kategorijų hierarchija (rangai)
2.3. Bakterijų klasifikacijos sistemos ir jų raida
2.3.1. Dabartinės prokariotų klasifikacijos pagrindai
2.3.2. Filogenetinės klasifikacijos
2.3.3. Imunotaksonomija ir chemotaksonomija
2.4. Prokariotų taksonominės kategorijos
2.5. Bakterijų nomenklatūra
2.6. Tarptautinė bakterijų klasifikacija
2.7. Infekcinių ligų mikrobiologinės diagnostikos metodai
3. MIKROORGANIZMŲ MORFOLOGIJA
3.1. Prokariotai
3.1.1. Prokariotų ląstelių struktūros ypatybės
3.1.2. Prokariotų ląstelių morfologija
3.2. Prokariotų ląstelės struktūra, cheminė sandara ir komponentų funkcijos
3.2.1. Paviršinės ląstelės struktūros
3.2.2. Ląstelės sienelė
3.2.3. Kapsulė ir mikrokapsulė, gleivių sluoksnis bei antvalkčiai
3.3. Prokariotų membranos
3.3.1. Citoplazminė membrana
3.3.2. Prokariotų intracitoplazminės (vidinės citoplazminės) membranos
3.4. Citoplazma ir ribosomos
3.5. Geninis aparatas
3.6. Žiuželiai ir prokariotų judėjimo mechanizmai
3.7. Fimbrijos (blakstienėlės, gaureliai) ir pilės
3.8. „Besiilsinčiosios“ bakterijų formos; sporos ir sporogenezė
3.9. Intracitoplazminiai intarpai
3.10. Prokariotai, turintys tam tikrų morfologijos ypatumų
3.11. Mikroorganizmų morfologijos tyrimo metodai
4. MIKROORGANIZMŲ FIZIOLOGIJA
4.1. Mikroorganizmų augimas, maisto medžiagų poreikis, augimo veiksniai
4.2. Mikroorganizmų mityba
4.3. Mikroorganizmų dauginimasis
4.4. Mikroorganizmų kultivavimas
4.5. Mikroorganizmų metabolizmas
4.5.1. Katabolinės ir anabolinės reakcijos
4.5.2. Fermentai
4.5.3. Energijos gamyba
4.5.4. Sacharidų (angliavandenių) katabolizmas
4.5.5. ATP gamyba
4.5.6. Lipidų ir baltymų apykaita
4.5.7. Fotosintezė
4.5.8. Anabolizmas
5. APLINKOS VEIKSNIŲ POVEIKIS MIKROORGANIZMAMS
5.1. Fizikiniai veiksniai
5.2. Cheminiai veiksniai
5.3. Biologiniai veiksniai
5.3.1. Simbiozės formos
5.4. Sterilizacija ir dezinfekcija
5.4.1. Mikroorganizmų žūtis
5.4.2. Sterilizacija
5.4.3. Dezinfekcija
5.4.4. Aseptika ir antiseptika
6. BAKTERIJŲ GENETIKA
6.1. Prokariotų geninių determinančių struktūra ir funkcijos
6.2. Genų informacijos ląstelėse valdymas
6.3. Prokariotų kintamumas
6.3.1. Fenotipinis kintamumas
6.3.2. Genotipinis kintamumas
6.4. Bakterijų plazmidės. Judrieji genomo elementai
6.5. Genų inžinerija ir biotechnologija
6.6. Genų diagnostikos metodai mikrobiologijoje
7. MIKROORGANIZMŲ EKOLOGIJA
7.1. Vandens mikroflora
7.2. Dirvožemio mikroflora
7.3. Oro mikroflora
7.4. Sanitarijos mikrobiologija
7.5. Žmogaus kūno mikroflora
7.6. Gnotobiologija
8. ANTIMIKROBINIO GYDYMO MIKROBIOLOGIJA
8.1. Antimikrobikai
8.2. Antibiotikai
8.2.1.Trumpa antibiotikoterapijos istorijos apžvalga
8.2.2. Antibiotikai – mikroorganizmų antibiozės produktai
8.2.3. Antibiotikų ypatybės
8.2.4. Biocheminiai antibiotikų veikimo taikiniai
8.3. Antibiotikų klasifikacija
8.3.1. Antibiotikų klasifikacija, atsižvelgiant į veikimo mechanizmą
8.3.2. Antibiotikų klasifikacija, atsižvelgiant į veikimo spektrą
8.3.3. Antibiotikų klasifikacija, atsižvelgiant į cheminę struktūrą
8.4. Mikroorganizmų jautrumas ir atsparumas (rezistentiškumas) antibakteriniams vaistams
8.4.1. Biocheminiai ir geniniai mikroorganizmų atsparumo antibiotikams pagrindai
8.4.2. Mikroorganizmų atsparumo antimikrobikams kilmė
8.4.3. Racionaliosios antibiotikoterapijos mikrobiologija
9. INFEKCINIS IR IMUNINIS PROCESAI
9.1. Mikroorganizmų ir makroorganizmo santykiai
9.1.1. Biologinė mikroorganizmų parazitizmo esmė
9.1.2. Mikroorganizmų parazitizmo tipai
9.2. Mikroorganizmų vieta infekciniame procese
9.2.1. Infekcinių ligų veiksniai
9.2.2. Mikroorganizmų toksinai ir kiti virulentiškumo veiksniai
10. BENDRINIAI IR NESPECIFINIAI REAKTYVINIAI ORGANIZMO GYNYBOS MECHANIZMAI
10.1. Bendriniai organizmo gynybos mechanizmai
10.2. Savitosios reaktyvinės biologinės užtvaros
10.3. Uždegimas
10.4. Fagocitozė
10.4.1. Fagocitozės ląstelės
10.4.2. Fagocitozės fiziologija ir patologija
10.4.3. Bakterijos ir fagocitozė
10.5. Nesavitieji organizmo gynybos mechanizmai
10.5.1. Fiziologinė užtvara
10.5.2. Humoraliniai nesavitojo atsparumo veiksniai
11. NATŪRALIEJI IR PRISITAIKOMIEJI (ADAPTYVIEJI) IMUNITETO MECHANIZMAI
11.1. Infekcinis procesas ir imuninis reaktyvumas
11.1.1. Imuninio reaktyvumo svarba infekcinės ligos patogenezei
11.1.2. Patogenai ir makroorganizmo imuninė reakcija
11.1.3. Imuninio atsako į patogenus fazės
11.1.4. Ūminės infekcijos (infekcinio susirgimo) eiga
11.1.5. Įgimtasis neadaptyvusis atsparumas (imunitetas)
11.2. Savitieji (specifiniai) organizmo gynybos mechanizmai
11.2.1. Imuniteto rūšys
11.3. Antigenai
11.3.1. Antigeninio savitumo tipai
11.3.2. Visaverčiai ir nevisaverčiai (haptenai) antigenai
11.3.3. Cheminis antigenų savitumo pagrindas
11.3.4. Antigenų savitumo prigimtis
11.3.5. Apsauginiai (protekciniai) antigenai
11.3.6. Antigenų pavadinimai
11.4. Antikūnai
11.4.1. Antikūnų biologinės savybės ir funkcijos
11.4.2. Imunoglobulinų klasės
11.4.3. Hibridomos ir monokloniniai antikūnai
11.4.4. Imunoglobulinų izotopai, alotopai ir idiotopai
11.4.5. Antikūnų sintezės dinamika
11.5. Vakcinoprofilaktika
11.5.1. Skiepai (vakcinos)
11.5.2. Vietinio imuniteto reikšmė vakcinacijai
11.5.3. Svarbiausios vakcinų savybės
11.5.4. Vakcinoprofilaktikos strategija ir taktika
11.6. Imuniniai serumai ir jų preparatai
11.7. Imunologinės reakcijos ir diagnostiniai testai
11.7.1. Agliutinacijos reakcija, agliutinacijos testai ir jų modifikacijos
11.7.2. Flokuliacija ir precipitacija, testai ir jų modifikacijos
11.7.3. Imunologinės lizės reakcijos
11.7.4. Komplemento fiksacijos reakcija ir diagnostiniai testai
11.7.5. Imunofluorescencijos testai
11.7.6. Tvirtafazė imunosorbentinė analizė ir testai
11.7.7. Imunologinės neutralizacijos reakcijos ir testai
11.7.8. Serologinėmis reakcijomis nustatomų antikūnų titro didėjimas
12. VIRUSOLOGIJOS PAGRINDAI
12.1. Įvadas
12.2. Bendrosios virusų savybės
12.3. Virusų kilmė
12.4. Virusų struktūra ir organizacija
12.5. Virusų klasifikacija
12.6. Virusų atsparumas fizikiniams ir cheminiams veiksniams
12.7. Virusų reprodukcija
12.8. Bakterijų virusai (bakteriofagai)
12.9. Virusų genetika
12.10. Virusinių infekcijų patogenezė
12.11. Antivirusinis imunitetas
12.12. Virusinių infekcijų chemoterapija
12.12.1. Svarbiausios antivirusinių preparatų grupės
13. EUKARIOTINIAI MIKROORGANIZMAI
13.1. Grybai
13.1.1. Grybų morfologinės ir fiziologinės savybės
13.1.2. Grybų dauginimasis
13.1.3. Grybų klasifikacija
13.2. Patogeniški žmonėms grybai
13.2.1. Patogeninių grybų savybės
14. PRIEDAI
14.1. Reikšmingi mikrobiologijos ir epidemiologijos istorijos įvykiai ir datos
14.2. Bakterijų klasifikacija, remiantis „Bergey’s Manual of Determinative Bacteriology-9“ (1993)
14.2. Naujieji mikroorganizmų, randamų klinikinėje medžiagoje, pavadinimai
14.3. Svarbiausieji antibiotikai ir komerciniai jų pavadinimų sinonimai
14.4. DAŽNIAUSIOS MIKROBIOLOGIJOS, VIRUSOLOGIJOS IR IMUNOLOGIJOS SANTRUMPOS, SĄVOKOS IR KOMENTARAI
LITERATŪRA
© VitaeLitera