Biochemija
Santrumpos
Pratarmė pirmajam leidimui
Pratarmė antrajam leidimui
1. ANGLIAVANDENIAI
1.1. Angliavandenių klasifikacija
1.2. Monosacharidai (monozės)
1.2.1. Monosacharidų klasifikacija
1.2.2. Monosacharidų stereoizomerija
1.2.3. Monosacharidų ciklinės struktūros
1.2.4. Monosacharidų tautomerija
1.2.5. Monosacharidų savybės
1.2.6. Monosacharidų dariniai
1.3. Disacharidai (biozės)
1.3.1. Redukuojantieji disacharidai
1.3.2. Neredukuojantieji disacharidai
1.4. Polisacharidai (poliozės)
1.4.1. Homopolisacharidai
1.4.2. Heteropolisacharidai
2. LIPIDAI
2.1. Lipidų funkcijos ir klasifikavimas
2.2. Riebalų rūgštys
2.2.1. Nesočiosios riebalų rūgštys
2.2.2. Gamtinės sočiosios riebalų rūgštys
2.3. Trigliceridai
2.4. Vaškai
2.5. Fosfolipidai
2.6. Steroidai
3. BALTYMAI
3.1. Baltymų struktūra ir savybės
3.1.1. Baltymų biologinės funkcijos
3.1.2. Baltymų elementinė sudėtis
3.1.3. Baltymų kiekis organizme
3.1.4. Aminorūgštys - baltymų struktūriniai monomerai
3.1.4.1. Aminorūgščių bendroji charakteristika
3.1.4.2. Aminorūgščių klasifikacija
3.1.4.3. Aminorūgščių rūgštinės-bazinės savybės
3.1.5. Baltymų struktūra
3.1.5.1. Pirminė baltymų struktūra
3.1.5.2. Biologiškai svarbūs peptidai
3.1.5.3. Antrinė baltymų struktūra
3.1.5.4. Tretinė baltymų struktūra
3.1.5.5. Ketvirtinė baltymo struktūra
3.1.6. Baltymų fizikinės-cheminės savybės
3.1.6.1. Baltymų molekulinė masė
3.1.6.2. Baltymų amfoterinės savybės
3.1.6.3. Baltymų denatūracija
3.1.7. Baltymų klasifikacija
3.2. Globuliniai baltymai
3.2.1. Kraujo plazmos baltymai
3.2.2. Hemoglobinas ir mioglobinas
3.2.2.1. Hemo struktūra
3.2.2.2. Mioglobino struktūra
3.2.2.3. Hemoglobino struktūra
3.2.2.4. Hemoglobino dariniai
3.2.2.5. CO2 ir H+ pernaša
3.2.2.6. Difosfoglicerato įtaka deguonies pernašai
3.2.2.7. Anomalieji hemoglobinai
3.2.2.7.1. Hemoglobinopatijos
3.2.2.7.2. Talasemijos
3.2.3. Imunoglobulinai (antikūnai)
3.3. Tirpieji fibriliniai baltymai
3.3.1. Fibrinogenas
3.3.2. Miozinas
3.4. Netirpieji fibriliniai baltymai
3.4.1. Kolagenas
3.4.2. Elastinas
3.4.3. α-keratinai
3.4.4. β-keratinai
3.5. Glikoproteinai ir proteoglikanai
4. NUKLEORŪGŠTYS
4.1. Nukleotidai
4.1.1. Purino ir pirimidino bazių struktūra ir savybės
4.1.2. Nukleozidai ir nukleotidai
4.1.3. Sintetiniai nukleotidų analogai
4.1.4. Oligonukleotidai
4.2. Nukleorūgščių struktūra ir savybės
4.2.1. DNR struktūra
4.2.2. DNR denatūravimas
4.2.3. DNR hibridizacija
4.2.4. RNR struktūra
5. BIOLOGINĖS MEMBRANOS
5.1. Biologinių membranų struktūra ir funkcijos
5.1.1. Biologinių membranų apibūdinimas ir svarbiausios funkcijos
5.1.2. Svarbiausi membranų struktūros bruožai
5.1.3. Membranų struktūra ir svarbiausi lipidai
5.1.4. Membranų baltymai
5.1.5. Membranų asimetriškumo tyrimas
5.1.6. Eritrocito plazminės membranos ir citoskeleto sąveika
5.2. Tarpląstelinės sąveikos
5.2.1. Ląstelių jungtys
5.2.2. Glaudžiosios jungtys
5.2.3. Pritvirtinančiosios jungtys
5.2.4. Plyšelinės jungtys
5.3. Medžiagų pernaša pro membranas
5.3.1. Pernašos būdai
5.3.2. Aktyvioji pernaša
5.3.3. Jonų kanalai
5.3.4. Endocitozė ir egzocitozė
6. FERMENTAI
6.1. Bendrosios fermentų savybės
6.2. Cheminės kinetikos ir katalizės pagrindai
6.2.1. Reakcijos greitis ir laipsnis
6.2.2. Pereinamoji būsena ir reakcijos greitis
6.2.3. Fermentų įtaka reakcijos energijos barjerui
6.3. Fermento molekulės modelis
6.3.1. Aktyvusis centras
6.3.2. Fermento-substrato komplekso susidarymo mechanizmas
6.3.3. Fermentų veikimo mechanizmas
6.4. Fermentinių reakcijų kinetika
6.4.1. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo substrato kiekio
6.4.2. Fermentinės reakcijos kinetiniai rodikliai ir jų nustatymas
6.4.3. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo terpės rūgštingumo
6.4.4. Fermentinės reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros
6.4.5. Reakcijos greičio priklausomybė nuo fermento kiekio
6.5. Fermentų inhibavimas
6.5.1. Negrįžtamasis inhibavimas
6.5.2. Grįžtamasis inhibavimas
6.5.3. Fermentinės reakcijos inhibavimo tipo atpažinimas
6.5.4. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra
6.5.5. Fermentų aktyvumo vienetai
6.5.6. Fermentų specifiškumas
6.6. Kofaktoriai ir kofermentai
6.6.1. Metalų jonai kaip kofaktoriai
6.6.2. Kofermentai
6.6.3. Oksidacijos-redukcijos kofermentai
6.6.4. Aktyvinimo ir grupių pernašos kofermentai
6.6.5. Izomerizacijos kofermentai
6.7. Fermentų aktyvumo reguliavimas
6.7.1. Fermentų tarpusavio sąveika – fermentų sistemos ir kompleksai
6.7.2. Fermentų aktyvumą reguliuojantys veiksniai
6.7.3. Fermentinių sistemų reguliavimas. Reguliaciniai fermentai
6.7.4. Alosteriniai fermentai
6.7.5. Alosterinių fermentų inhibavimas grįžtamuoju ryšiu
6.7.6. Fermentų aktyvumo reguliavimas grįžtamojo kovalentinio modifikavimo būdu
6.7.7. Negrįžtamasis kovalentinis fermentų modifikavimas
6.8. Izofermentai
6.9. Fermentų svarba medicinai
6.10. Fermentų išskyrimas
7. VITAMINAI
7.1. Bendroji vitaminų charakteristika
7.2. Riebaluose tirpūs vitaminai
7.2.1. Vitaminas A (retinolis, antikseroftalminis)
7.2.2. Vitaminas D (kalciferolis, antirachitinis)
7.2.3. Vitaminas E (tokoferolis, antisterilinis)
7.2.4. Vitaminas K (filochinonas, antihemoraginis)
7.3. Vandenyje tirpūs vitaminai
7.3.1. Vitaminas B1 (tiaminas, antineuritinis)
7.3.2. Vitaminas B2 (riboflavinas, augimo vitaminas)
7.3.3. Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis, antidermatitinis)
7.3.4. Vitaminas PP (B3) (nikotino rūgštis, nikotinamidas, antipelagrinis)
7.3.5. Vitaminas B6 (piridoksolis, antidermatitinis)
7.3.6. Folio rūgštis (vitaminas B9, BC, antianeminis)
7.3.7. Vitaminas B12 (kobalaminas, antianeminis)
7.3.8. Vitaminas H (biotinas, antiseborėjinis)
7.3.9. Vitaminas C (askorbo rūgštis, antiskorbutinis)
7.4. Antivitaminai
8. ANGLIAVANDENIŲ APYKAITA
8.1. Angliavandenių virškinimas
8.1.1. Angliavandeniai – žmogaus maisto komponentai
8.1.2. Angliavandenių virškinimas burnoje
8.1.3. Angliavandenių virškinimas žarnyne
8.1.4. Skaidulinės maisto medžiagos
8.1.5. Angliavandenių rezorbcija
8.1.6. Angliavandenių virškinimo ir rezorbcijos sutrikimai
8.2. Angliavandenių skaidymas
8.2.1. Glikolizė
8.2.2. Glikogeno skaidymas
8.2.3. Glikolizės ir glikogenolizės energijos reikšmė
8.2.4. Alkoholinis rūgimas
8.2.5. Kitų angliavandenių apykaita
8.3. Angliavandenių sintezė
8.3.1. Gliukoneogenezė
8.3.2. Substratų ciklai
8.3.3. Glikogeno sintezė
8.4. Aerobinė medžiagų apykaita
8.4.1. Piruvo rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas
8.4.2. Trikarboksirūgščių ciklas
8.4.3. Pentozinis gliukozės skaidymo kelias
8.4.4. Aerobinės angliavandenių apykaitos energijos vertė
8.5. Angliavandenių apykaitos reguliavimas
8.5.1. Gliukozės apykaitos reguliavimas
8.5.2. Glikogeno apykaitos reguliavimas
8.5.3. Gliukozės kiekio kraujyje reguliavimas
8.5.4. Kepenų reikšmė gliukozės apykaitai
8.6. Polisacharidų apykaitos sutrikimai
8.6.1. Glikogenozės
8.6.2. Glikozaminoglikanozės
9. BIOLOGINĖ OKSIDACIJA
9.1. Biologinės oksidacijos procesai
9.1.1. Bendroji ląstelės oksidacijos-redukcijos procesų charakteristika
9.1.2. Oksidacijos-redukcijos reakcijų energijos pokyčiai
9.1.3. Oksidacijos-redukcijos reakcijų fermentai
9.1.4. Mitochondrijų struktūra ir funkcijos
9.2. Mitochondrijų kvėpavimo grandinės struktūra ir funkcijos
9.2.1. Kvėpavimo grandinės substratai ir jų kilmė
9.2.2. Kvėpavimo grandinės struktūra
9.2.3. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai
9.2.4. Protonų siurbliai
9.3. Oksidacinis fosforilinimas
9.3.1. Du ATP sintezės būdai
9.3.2. Elektrocheminis protonų gradientas
9.3.3. Oksidacinio fosforilinimo veiksmingumas
9.3.4. Oksidacijos ir fosforilinimo procesų atskyrimas. Skyrikliai
9.3.5. Oksidacinio fosforilinimo reguliavimas. Kvėpavimo kontrolė
9.3.6. Mitochondrijų pernašos sistemos
9.4. Kitos biologinės oksidacijos reakcijos
9.4.1. Deguonį naudojančios oksidoreduktazės
9.4.2. Aktyviosios deguonies formos ir oksidacinis stresas
9.4.3. Reakcijos, kurių metu susidaro aktyviosios deguonies formos
9.4.4. Ląstelės struktūrų pažeidimas aktyviosiomis deguonies formomis
9.4.5. Antioksidacinė ląstelės apsauga
9.4.6. Aktyviųjų deguonies formų reikšmė ligų patogenezei
10. FOTOSINTEZĖ
10.1. Fotosintezės biologinė reikšmė
10.2. Bendroji fotosintezės charakteristika
10.3. Dvi fotosintezės fazės
10.3.1. Šviesoje vykstančios reakcijos
10.3.1.1. Chloroplastai
10.3.1.2. Fotosistemos
10.3.1.3. Grandininė elektronų pernaša
10.3.1.3.1. Neciklinė elektronų pernaša
10.3.1.3.2. Ciklinė elektronų pernaša
10.3.1.4. Fotofosforilinimas
10.3.2. Tamsoje vykstančios reakcijos
10.4. Fotosintezės reguliacija
10.5. Fotosintezė tropiniuose ir dykumų augaluose
10.6. Fotosintezė halobakterijose
11. LIPIDŲ APYKAITA
11.1. Lipidų virškinimas, rezorbcija ir resintezė
11.1.1. Lipidų virškinimas
11.1.2. Lipidų rezorbcija ir resintezė
11.2. Riebalinis audinys ir jo svarba lipidų apykaitai
11.2.1. Lipolizės mechanizmas
11.3. Riebalų rūgščių oksidacija ir ketogenezė
11.3.1. Riebalų rūgščių aktyvinimas ir pernaša į mitochondrijas
11.3.2. Riebalų rūgščių β-oksidacija. Knopo ir Lineno ciklas
11.3.3. Riebalų rūgščių, turinčių neporinį anglies atomų skaičių, oksidacija
11.3.4. Riebalų rūgščių oksidacija peroksisomose
11.3.5. α- ir ω- riebalų rūgščių oksidacija
11.3.6. Nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacija
11.3.7. Riebalų rūgščių oksidacijos sutrikimai
11.3.8. Acetoninių kūnų susidarymas (ketogenezė)
11.4. Riebalų rūgščių biosintezė
11.4.1. Aukštesniųjų riebalų rūgščių biosintezė
11.4.2. Mikrosominė riebalų rūgščių elongacijos sistema
11.4.3. Mitochondrinė riebalų rūgščių elongacija
11.4.4. Nesočiųjų riebalų rūgščių biosintezė
11.4.5. Polinesočiųjų riebalų rūgščių nefermentinė autooksidacija
11.4.6. Eikozanoidai
11.5. Acilglicerolių ir sfingolipidų metabolizmas
11.5.1. Triacilglicerolių (trigliceridų) biosintezė ir metabolizmas
11.5.2. Fosfolipidų (fosfogliceridų) biosintezė
11.5.3. Glicerofosfolipidų skilimas ir atsinaujinimas
11.5.4. Sfingolipidų biosintezė
11.5.5. Lipidozės
11.6. Cholesterolio apykaita
11.6.1. Cholesterolio biosintezė
11.6.2. Cholesterolio pernaša
11.6.3. Cholesterolis, aterosklerozė ir išeminė širdies liga
11.6.4. Cholesterolio šalinimas iš organizmo
11.6.5. Tulžies rūgščių biosintezė
11.7. Lipidų pernaša
11.7.1. Kraujo plazmos lipidai ir lipoproteinai
11.7.2. Chilomikronų metabolizmas
11.7.3. Labai mažo tankio (LMTL) ir mažo tankio (MTL) lipoproteinų metabolizmas
11.7.4. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) metabolizmas
11.7.5. Laisvosios riebalų rūgštys (LRR)
11.7.6. Lipoproteinų apykaitos sutrikimai (dislipoproteinemijos)
11.8. Riebalų sintezė iš angliavandenių
11.9. Riebalų, angliavandenių ir aminorūgščių apykaitos integracija
12. BALTYMŲ (AMINORŪGŠČIŲ) APYKAITA
12.1. Baltymų svarba
12.2. Baltymų virškinimas
12.2.1. Baltymų virškinimas skrandyje
12.2.2. Baltymų virškinimas plonojoje žarnoje
12.2.3. Procesai storojoje žarnoje
12.3. Aminorūgščių rezorbcija
12.4. Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas
12.5. Bendrieji aminorūgščių apykaitos keliai
12.5.1. Aminorūgščių peramininimas. Transaminazės
12.5.2. Aminorūgščių deamininimas. L-glutamato dehidrogenazė
12.5 3. Aminorūgščių oksidazės
12.5.4. Aminorūgščių angliavandenilinio skeleto likimas
12.5.5. Amoniako metabolizmas
12.5.5.1. Glutamino ir asparagino susidarymas. Glutamino sintetazė
12.5.5.2. Karbamido biosintezė
12.5.6. Aminorūgščių dekarboksilinimas
12.5.6.1. α-dekarboksilinimas. Biogeniniai aminai
12.5.6.2. Kitų aminorūgščių dekarboksilinimas ir poliaminų susidarymas
12.5.7. Aminorūgščių apykaitos ypatumai audiniuose ir organuose
12.6. Specifiniai aminorūgščių apykaitos keliai
12.6.1. Serino, glicino, treonino, alanino ir cisteino apykaita
12.6.2. Metionino apykaita ir permetilinimo reakcijos
12.6.2.1. Kreatino ir kreatinino biosintezė
12.6.3. Šakotos grandinės aminorūgščių apykaita
12.6.4. Fenilalanino ir tirozino apykaita
12.6.4.1. Fenilalanino ir tirozino apykaitos sutrikimai
12.6.4.2. Melaninų biosintezė iš tirozino
12.6.5. Triptofano ir lizino apykaita
12.6.6. Histidino apykaita
12.7. Folio rūgšties svarba aminorūgščių apykaitai
12.8. Pakeičiamųjų aminorūgščių biosintezė
12.8.1. Sintezė iš α-ketonorūgščių (alanino, aspartato, glutamato susidarymas)
12.8.2. Sintezė amidinimo būdu (asparagino ir glutamino susidarymas)
12.8.3. Prolino ir hidroksiprolino biosintezė
12.8.4. Serino, glicino, cisteino biosintezė
12.8.5. Tirozino susidarymas
12.9. Porfirinų apykaita
12.9.1. Hemo katabolizmas ir tulžies pigmentų susidarymas
12.9.2. Hemoglobino biosintezė
12.9.2.1. Hemoglobino biosintezės sutrikimai
13. NUKLEORŪGŠČIŲ APYKAITA
13.1. Nukleotidų apykaita
13.1.1. Purino nukleotidų apykaita
13.1.2. Pirimidino nukleotidų apykaita
13.1.3. Deoksiribonukleotidų biosintezė
13.1.4. Nukleotidų analogų svarba medicinai
13.2. Genomo organizacija
13.2.1. Eukariotų genomo sandara ir organizacija
13.2.1.1. Struktūriniai eukariotų chromosomos elementai
13.2.1.2. Eukariotų DNR kompaktizacija
13.2.2. Prokariotų genomo organizacija
13.3. DNR apykaita
13.3.1. DNR biosintezė (replikacija)
13.3.1.1. Replikacijos fermentai
13.3.1.2. Replikacijos mechanizmas (E. coli)
13.3.1.3. Eukariotų replikacijos ypatumai
13.3.2. DNR pažaidų reparacija
13.3.3. DNR rekombinacija
13.3.4. DNR biotechnologija
13.3.4.1. Rekombinantinės DNR technologijos taikymas
13.4. RNR apykaita
13.4.1. RNR biosintezė (transkripcija)
13.4.1.1. Prokariotų transkripcijos mechanizmas
13.4.1.2. Eukariotų transkripcija
13.4.1.3. Nuo DNR priklausomos RNR polimerazės inhibitoriai
13.4.2. Posttranskripcinis RNR brendimas
13.4.2.1. Matricinės eukariotų RNR (mRNR) brendimas
13.4.2.2. Ribosominių RNR (rRNR) ir pernašos RNR (tRNR) brendimas
13.4.3. RNR sintezė iš nukleozidų difosfatų
13.4.4. RNR ir DNR sintezė, priklausoma nuo RNR
13.5. Genetinės informacijos transliacija
13.5.1. Baltymo biosintezė
13.5.2. Baltymo biosintezės inhibitoriai
13.5.3. Eukariotų baltymų nukreipimas į jų paskirties vietą
13.5.3.1. Baltymų pernaša į branduolį
13.5.3.2. Baltymų pernaša į ląstelę receptorinės endocitozės būdu
13.5.3.3. Baltymų pernaša į mitochondrijas
13.5.4. Baltymų irimas ląstelėje
13.6. Genų ekspresijos valdymas
13.6.1. Bendrieji valdymo principai
13.6.2. Prokariotų genų ekspresijos valdymas
13.6.3. Eukariotų genų ekspresijos valdymas
14. HORMONAI
14.1. Medžiagų apykaitos reguliavimas organizme
14.2. Neląstelinės signalinės molekulės (pirminiai tarpininkai)
14.3. Hormonų klasifikacija ir biologinio poveikio ypatumai
14.4. Neuroendokrininės sistemos hierarchija
14.5. Hormonų sekrecijos reguliavimas grįžtamuoju ryšiu
14.6. Audiniai taikiniai
14.7. Hormonų ir neuromediatorių receptoriai
14.8. Hormonų veikimo mechanizmai
14.8.1. Viduląstelinių receptorių sužadinimu pagrįstas hormonų veikimo mechanizmas
14.8.2. Ląstelių membranų receptorių sužadinimu pagrįstas hormonų veikimo mechanizmas
14.8.2.1. Hormonų veikimas per adenilatciklazės sistemą
14.8.2.2. Hormonų veikimas per fosfolipazės C sistemą
14.8.2.3. Hormonų veikimas per guanilatciklazės sistemą
14.9. Pagumburio hormonai
14.10. Hipofizės hormonai
14.10.1. Adenohipofizės hormonai
14.10.1.1. Augimo hormonas
14.10.1.2. Prolaktinas
14.10.1.3. Tirotropinas
14.10.1.4. Gonadotropinai
14.10.1.5. Kortikotropinas
14.10.1.6. Lipotropinai
14.10.1.7. Melanotropinai
14.10.2. Užpakalinės hipofizės dalies hormonai
14.10.2.1. Oksitocinas
14.10.2.2. Vazopresinas
14.11. Kankorėžio liaukos hormonai
14.12. Užkrūčio liaukos hormonai
14.13. Skydliaukės hormonai
14.13.1. Jodtironinai
14.14. Prieskydinių liaukų ir kiti kalcio homeostazę reguliuojantys hormonai
14.14.1. Paratiroidinas
14.14.2. Kalcitoninas
14.15. Kasos hormonai
14.15.1. Insulinas
14.15.2. Gliukagonas
14.16. Virškinimo sistemos hormonai
14.17. Antinksčių hormonai
14.17.1. Antinksčių žievės hormonai
14.17.2. Antinksčių šerdinės dalies hormonai
14.18. Lytinių liaukų hormonai
14.18.1. Vyriškieji lytiniai hormonai
14.18.2. Moteriškieji lytiniai hormonai
14.18.2.1. Gestagenai
14.18.2.2. Moters lytinio ciklo reguliavimas
14.18.2.3. Placentos hormonai
DALYKINĖ RODYKLĖ
Literatūra
© VitaeLitera