1 dalis. ENDOKRININĖ SISTEMA
1.1. BENDRASIS HORMONŲ APIBŪDINIMAS.
1.2. HORMONŲ SINTEZĖ IR IŠSISKYRIMAS
1.3. HORMONŲ VEIKIMO MECHANIZMAI
1.4. FUNKCINĖ PAGUMBURIO IR POSMEGENINĖS LIAUKOS SISTEMA
1.4.1. Priekinės posmegeninės liaukos dalies hormonai
1.4.2. Tarpinės posmegeninės liaukos dalies hormonai
1.4.3. Užpakalinės posmegeninės liaukos dalies hormonai
1.5. ANTINKSČIŲ HORMONAI
1.5.1. Antinksčių žievės hormonai
1.5.2. Antinksčių šerdies hormonai.
1.6. ENDOKRININĖ KASOS FUNKCIJA
1.6.1. Insulinas
1.6.2. Gliukagonas
1.6.3. Kiti kasos hormonai
1.7. SKYDLIAUKĖS HORMONAI
1.7.1. Tiroidinai
1.7.2. Kalcitoninas.
1.8. PRIESKYDINIŲ IR UŽKRŪČIO LIAUKŲ HORMONAI
1.8.1. Prieskydinių liaukų hormonai
1.8.2. Užkrūčio liaukos hormonai.
1.9. KALCITRIOLIS
1.10. LYTINIŲ LIAUKŲ HORMONAI
1.10.1. Vyriškieji lytiniai hormonai
1.10.2. Moteriškieji lytiniai hormonai
1.10.3. Neuroendokrininė moters lytinio ciklo reguliacija
1.11. NEUROENDOKRININĖ SISTEMA
2 dalis. PAGUMBURIS IR HIPOFIZĖ
2.1. HIPOFIZĖS ADENOMOS
2.1.1. Prolaktinoma
2.1.2. Akromegalija
2.1.3. Tirotropinoma
2.1.4. Gonadotropinoma.
2.1.5. Necukrinis diabetas
3 dalis. METABOLINIS SINDROMAS, NUTUKIMAS IR CUKRINIS DIABETAS
3.1. METABOLINIS SINDROMAS
3.1.1. Etiologija
3.1.2. Istorija
3.1.3. Paplitimas
3.1.4. Patofiziologija
3.1.5. Nutukimas
3.1.6. Audinių jautrumas insulinui
3.1.7. Aterogeninė dislipidemija
3.1.8. Padidėjęs kraujo spaudimas
3.1.9. Subklinikinė uždegiminė ir protrombotinė būklė
3.1.10. Diagnostika
3.1.11. Gydymas
3.2. CUKRINIS DIABETAS
3.2.1. Cukrinio diabeto apibrėžimas
3.2.2. Diagnozė ir diagnostikos kriterijai
3.2.3. Cukrinio diabeto klasifikacija ir gydymo principai
3.2.4. 2 tipo cukrinio diabeto farmakoterapija
3.2.5. Cukrinio diabeto komplikacijos, jų gydymasir profilaktika
4 dalis. SKYDLIAUKĖS LIGOS
4.1. EUTIROIDINIS GŪŽYS
4.2. HIPERTIROZĖ.
4.2.1. Graves liga
4.3. HIPOTIROZĖ
4.3.1. Įgimta hipotirozė
4.3.2. Įgytoji hipotirozė
4.4. TIROIDITAI
4.4.1. Ūminis tiroiditas (labai retas)
4.4.2. Poūmis tiroiditas (de Quervain limfocitinis).
4.4.3. Poūminis beskausmis (pogimdyminis, beskausmis) tiroiditas
4.4.4. Lėtinis autoimuninis tiroiditas (Hashimoto)
4.4.5. Lėtinis fibrozinis tiroiditas (Riedel)
4.5. SKYDLIAUKĖS ASPIRACINĖ BIOPSIJA CITOMORFOLOGINIAM IR HISTOLOGINIAM IŠTYRIMUI
4.6. ENDOKRININĖ OFTALMOPATIJA.
5 dalis. ANTINKSČIŲ LIGOS
5.1. MINERALKORTIKOIDŲ PERTEKLIAUS PRIEŽASTYS
5.1.1. Pirminis hiperaldosteronizmas
5.1.2. Tariamas mineralkortikoidų padidėjimas
5.1.3. Pseudoaldosteronizmas, sukeltas sutrikusios inkstų kanalėlių pernašos
5.2. HIPOALDOSTERONIZMAS
5.3. LĖTINIS ANTINKSČIŲ ŽIEVĖS NEPAKANKAMUMAS
5.4. ŪMINIS ANTINKSČIŲ ŽIEVĖS NEPAKANKAMUMAS
5.5. KUŠINGO SINDROMAS
5.6. FEOCHROMOCITOMA
5.7. GYDYMAS GLIUKOKORTIKOIDAIS
5.8. ANTINKSČIŲ NAVIKAI (INCIDENTALOMOS)
6 dalis. ENDOKRININĖS HIPERTENZIJOS
6.1. Cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija
6.2. Kitos endokrininės hipertenzijos:
7 dalis. DAUGINĖS ENDOKRININĖS NEOPLAZIJOS SINDROMAI
7.1. MEN 1 (WERMER SINDROMAS)
7.2. MEN 2 SINDROMAI
7.2.1. MEN 2A (Sipple sindromas)
7.2.2. MEN 2 B (Gorlin sindromas)
8 dalis. REPRODUKCINĖ ENDOKRINOLOGIJA
8.1. HIRSUTIZMAS
8.2. POLICISTINŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMAS
8.3. VĖLYVOS PRADŽIOS ĮGIMTA ANTINKSČIŲ HIPERPLAZIJA
8.4. IDIOPATINIS HIRSUTIZMAS
8.5. ANDROGENUS SEKRETUOJANTYS NAVIKAI
9 dalis. KALCIO APYKAITOS, KAULŲ MINERALIZACIJOS SUTRIKIMAI
9.1. KALCIO IR FOSFORO APYKAITA, JOS REGULIACIJA IR KAULŲ METABOLINĖS LIGOS
9.2. HIPERKALCEMIJA
9.3. HIPERPARATIROIDIZMAS
9.4. HIPOKALCEMIJA. HIPOPARATIROIDIZMAS
9.5. OSTEOPOROZĖ
10 dalis. VAIKŲ ENDOKRINOLOGIJA
10.1. VAIKŲ CUKRINIS DIABETAS
10.2. ĮGIMTA ANTINKSČIŲ ŽIEVĖS HIPERPLAZIJA
10.3. ĮGIMTA HIPOTIROZĖ.
10.4. NAUJAGIMIŲ TIROTOKSIKOZĖ.
10.5. HIPOPITUITARIZMAS
KLAUSIMAI SAVIRUOŠAI