Vidaus ligų diagnostikos pagrindai
Pratarmė
1. Įvadas
2. Bendrasis paciento tyrimas
2.1. Subjektyvus paciento tyrimas (apklausa)
2.1.1. Dokumentiniai duomenys
2.1.2. Skundai
2.1.3. Ligos anamnezė (anamnesis morbi)
2.1.4. Gyvenimo anamnezė (anamnesis vitae)
2.1.5. Sistemų „patikra“
2.1.6. Pokalbio pabaiga
2.2. Bendroji apžiūra
2.2.1. Bendrosios būklės įvertinimas
2.2.2. Sąmonės vertinimas
2.2.3. Paciento padėtis
2.2.4. Laikysena
2.2.5. Kūno sandara
2.2.6. Eisena
2.2.7. Veido ypatybės
2.2.8. Odos tyrimas
2.2.8.1. Odos spalvos pokyčiai
2.2.8.2. Odos drėgnumas
2.2.8.3. Odos bėrimai
2.2.8.4. Odos randai
2.2.8.5. Odos pažaidos
2.2.9. Plaukų tyrimas
2.2.10. Nagų tyrimas
2.2.11. Poodinio sluoksnio tyrimas
2.3. Limfinės sistemos tyrimas
2.4. Antropometrija
2.5. Termometrija
3. Kvėpavimo sistema
3.1. Kvėpavimo sistemos tyrimo metodai
3.1.1. Apklausa
3.1.1.1. Rizikos veiksniai
3.1.1.2. Skundai
3.1.1.2.1. Kosulys
3.1.1.2.2. Skrepliavimas
3.1.1.2.3. Kraujo atkosėjimas
3.1.1.2.4. Krūtinės skausmas
3.1.1.2.5. Dusulys
3.1.1.2.6. Švilpimas krūtinėje ir kliūtinis alsavimas (stridoras)
3.1.1.2.7. Viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo simptomai
3.1.1.2.8. Karščiavimas
3.1.1.3. Anamnezė
3.1.2. Apžiūra
3.1.2.1. Bendroji apžiūra
3.1.2.2. Specialioji apžiūra
3.1.2.2.1. Krūtinės ląstos formos variantai:
3.1.2.2.2. Kvėpavimo judesių tyrimo metu vertinimas
3.1.3. Apčiuopa
3.1.4. Plaučių stuksenimas (perkusija)
3.1.4.1. Bendrieji principai
3.1.4.2. Lyginamasis plaučių stuksenimas (perkusija)
3.1.4.3. Topografinis plaučių stuksenimas (perkusija)
3.1.5. Plaučių išklausymas (auskultacija)
3.1.5.1. Bendrieji principai
3.1.5.2. Normalūs kvėpavimo garsai
3.1.5.3. Kvėpavimo garso patologija
3.1.5.4. Patologiniai kvėpavimo garsai (papildomi ūžesiai)
3.1.6. Funkcinis kvėpavimo organų sistemos tyrimas
3.1.6.1. Spirometrija
3.1.6.2. Arterinio kraujo dujų sudėties tyrimas
3.1.7. Skreplių tyrimas
3.1.8. Kraujo laboratorinis tyrimas
3.1.9. Pleuros punktato tyrimas
3.1.10. Radiologiniai tyrimo būdai
3.1.11. Endoskopiniai tyrimo būdai
3.2. Pagrindiniai sindromai
3.2.1. Plaučių infiltracijos (konsolidacijos) sindromas
3.2.2. Ertmė plaučiuose
3.2.3. Skystis pleuros ertmėje
3.2.4. Susikaupęs oras pleuros ertmėje (pneumotoraksas)
3.2.5. Padidėjusio plaučių oringumo sindromas
3.2.6. Kvėpavimo takų dirginimo (bronchitinis) sindromas
3.2.7. Obstrukcijos sindromas
3.2.8. Restrikcijos sindromas
3.2.9. Kvėpavimo nepakankamumas (KN)
4. Širdies ir kraujagyslių sistema
4.1. Skundai ir jų pobūdis
4.1.1. Širdies plakimai
4.1.2. Skausmas širdies plote
4.1.2.1. Išeminis širdies skausmas (krūtinės angina)
4.1.2.2. Perikardialgija
4.1.2.3. Stambiųjų kraujagyslių patologijos sukeliami skausmai širdies plote
4.1.3. Dusulys
4.1.4. Astenija ir greitas nuovargis
4.1.5. Protarpinis raišavimas (lot. claudicatio intermittens)
4.1.6. Kosulys
4.1.7. Pabrinkimai
4.1.8. Dešinės pašonės skausmas
4.2. Rizikos veiksniai
4.3. Apžiūra
4.3.1. Bendroji apžiūra
4.3.1.1. Priverstinė sėdima padėtis
4.3.1.2. Bendroji cianozė (cyanosis)
4.3.1.3. Blyškumas
4.3.1.4. Saikinga gelta
4.3.1.5. Pabrinkimai
4.3.1.6. Kiti požymiai
4.3.2 Specialioji apžiūra ir apčiuopa
4.3.2.1. Širdies viršūnės trinkis
4.3.2.2. Širdies trinkis
4.3.2.3. Katės murkimo fenomenas
4.3.2.4. Perikardo trintis
4.3.3. Širdies perkusija (stuksenimas)
4.4. Širdies auskultacija
4.4.1. Metodika
4.4.2. Normalūs tonai
4.4.3. Patologiniai tonai
4.4.3.1. Pirmasis tonas
4.4.3.2. Antrasis tonas
4.4.3.3. Trijų tonų ritmas
4.4.4. Širdies ūžesiai
4.4.4.1. Ūžesių parametrai
4.4.4.2. Ūžesių klasifikacija
4.4.4.3. Vidiniai širdies organiniai ūžesiai
4.4.4.3.1. Organiniai sistoliniai ūžesiai
4.4.4.3.2. Organiniai diastoliniai ūžesiai
4.4.4.4. Funkciniai ūžesiai
4.4.4.4.1. Funkciniai kardiogeniniai ūžesiai
4.4.4.4.2. Funkciniai nekardiogeniniai ūžesiai
4.4.4.5. Organinių ir funkcinių ūžesių atskyrimas
4.4.4.6. Neširdinis perikardo trinties ūžesys
4.5. Kraujagyslių tyrimas
4.5.1. Arterijų tyrimas
4.5.2. Venų tyrimas
4.5.3. Arterinio kraujospūdžio matavimas ir vertinimas
4.5.4. Kulkšnies ir žasto indekso nustatymo metodika
4.6. Elektrokardiografija
4.6.1. Normali elektrokardiograma
4.6.1.1. Derivacijos
4.6.1.2. Popieriaus slinkimo greitis
4.6.1.3. Elektrokardiografo patikra
4.6.1.4. Elektrokardiogramos danteliai
4.6.1.5. Elektrokardiogramos intervalai (tarpai)
4.6.1.6. Elektrokardiogramos susidarymas
4.6.1.7. Normalios EKG kriterijai
4.6.1.8. Širdies susitraukimų (ritmo) dažnis
4.6.1.9. Elektrinė širdies ašis (QRS)
4.6.1.10. EKG vertinimas
4.6.2. Elektrokardiografiniai pokyčiai, sukelti miokardo hipertrofijos
4.6.2.1. Elektrokardiografiniai prieširdžių hipertrofijos požymiai
4.6.2.1.1. Kairiojo prieširdžio hipertrofija (P mitrale)
4.6.2.1.2. Dešiniojo prieširdžio hipertrofija (P pulmonale)
4.6.2.2. Elektrokardiografiniai skilvelių hipertrofijos požymiai
4.6.2.2.1. Kairiojo skilvelio hipertrofija
4.6.2.2.2. Dešiniojo skilvelio hipertrofija
4.6.3. Širdies ritmo sutrikimai
4.6.3.1. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimų klasifikacija
4.6.3.2. Normotopiniai širdies ritmo sutrikimai
4.6.3.3. Heterotopiniai (ektopiniai) širdies ritmo sutrikimai
4.6.3.3.1. Gelbstintys ritmai
4.6.3.3.2. Ekstrasistolija
4.6.3.4. Paroksizminės tachikardijos
4.6.3.5. Prieširdžių plazdėjimas
4.6.3.6. Prieširdžių virpėjimas
4.6.3.7. Skilvelių virpėjimas
4.6.4. Širdies laidumo sutrikimai
4.6.4.1. Blokados
4.6.4.2. Vidinio skilvelinio laidumo sutrikimai
4.6.5. EKG pokyčiai, sergant išemine širdies liga
4.6.5.1. Miokardo išemija
4.6.5.2. Miokardo infarktas
4.6.5.2.1. Q bangos miokardo infarktas
4.6.5.2.2. Miokardo infarktas be Q bangos (Q minus MI)
4.6.5.2.3. Miokardo infarkto vietos diagnostika
4.6.6. Pagrindiniai funkciniai ir diagnostiniai tyrimai
4.6.6.1. Veloergometrija
4.6.6.2. Rentgeninis tyrimas
4.6.6.3. Širdies ertmių ir stambiųjų kraujagyslių kateterizavimas
4.6.6.4. Koronarografija
4.6.6.5 Radioizotopinis tyrimas
4.6.6.6. Echokardiografija
4.7. Širdies ir kraujagyslių sistemos
4.7.1. Širdies nepakankamumas
4.7.1.1. Ūminis kraujo apytakos nepakankamumas
4.7.1.1.1. Apalpimas (syncope)
4.7.1.1.2. Šokas
4.7.1.1.3. Staigi mirtis
4.7.1.1.4. Ūminis sąstovinis ŠN
4.7.1.1.4.1. Ūminis kairiojo širdies skilvelio sąstovinis nepakankamumas
4.7.1.1.4.2. Ūminis dešiniojo skilvelio sąstovinis nepakankamumas
4.7.1.2. Lėtinis širdies nepakankamumas
4.7.1.2.1. Lėtinis kairiosios širdies nepakankamumas
4.7.1.2.2. Lėtinis dešiniosios širdies pusės nepakankamumas
4.7.1.2.3. Totalinis širdies nepakankamumas
4.7.2. Arterinė hipertenzija
4.7.3. Izoliuota sistolinė hipertenzija
4.7.4. Mažojo kraujo apytakos rato hipertenzija
4.7.5. Ortostatinė hipotenzija
4.7.6. Aritmijos sindromas
4.7.6.1. Bradikardija
4.7.6.2. Tachikardija
4.7.6.3. Tikroji aritmija
4.7.7. Aortos vožtuvo nesandarumas
4.7.8. Aortos angos stenozė
4.7.9. Dviburio vožtuvo nesandarumas
4.7.10. Dviburė (mitralinė) stenozė
4.7.11. Triburio vožtuvo nesandarumas
5. Virškinimo organų sistema
5.1. Virškinimo organų tyrimo metodai
5.1.1. Apklausa
5.1.1.1. Skausmas
5.1.1.2. Atsirūgimas (eructatio)
5.1.1.3. Rėmuo (pyrosis)
5.1.1.4. Rijimo sutrikimas (dysphagia)
5.1.1.5. Pykinimas ir vėmimas (nausea et vomitus)
5.1.1.6. Pilvo pūtimas (meteorismus)
5.1.1.7. Viduriavimas (diarrhea)
5.1.1.8. Vidurių užkietėjimas (obstipatio, constipatio)
5.1.1.9. Kraujavimas iš virškinamojo kanalo
5.1.1.10. Apetito pablogėjimas (anorexia)
5.1.1.11. Kiti požymiai
5.1.2. Apžiūra
5.1.2.1. Bendroji apžiūra
5.1.2.2. Specialioji apžiūra
5.1.2.2.1. Burnos ertmės ir liežuvio apžiūra
5.1.2.2.2. Pilvo apžiūra
5.1.3. Išklausymas
5.1.4. Stuksenimas
5.1.5. Apčiuopa
5.1.6. Laboratoriniai tyrimai
5.1.7. Diagnostiniai virškinimo organų tyrimai
5.2. Pagrindiniai klinikiniai sindromai
5.2.1. Ūminis pilvo skausmas
5.2.2. Dispepsijos sindromas
5.2.3. Skrandžio ir stemplės (gastroezofaginio) refliukso (GER) sindromas
5.2.4. Kraujavimo sindromas
5.2.5. Malabsorbcijos sindromas
5.2.6. Dirgliosios žarnos sindromas
6. SERGANČIŲJŲ KEPENŲ LIGOMIS TYRIMAS
6.1. Apklausa
6.1.1. Skausmas dešinėje pašonėje.
6.1.2. Gelta
6.1.3. Niežulys
6.1.4. Kraujavimai
6.1.5. Dispepsiniai reiškiniai
6.1.6. Pilvo didėjimas
6.1.7. Pabrinkimai
6.1.8. Sisteminiai reiškiniai
6.1.9. Rizikos veiksniai
6.2. Apžiūra
6.3. Stuksenimas (perkusija)
6.3.1. Kepenų stuksenimas
6.3.2. Blužnies stuksenimas
6.3.3. Ascito stuksenimas
6.4. Apčiuopa
6.4.1. Kepenų apčiuopa
6.4.2. Blužnies apčiuopa
6.4.3. Ascito apčiuopa
6.5. Biocheminiai tyrimai
6.5.1. Bilirubinas
6.5.2. Fermentų aktyvumo tyrimas
6.5.3. Baltymų apykaitos tyrimas
6.5.4. Kraujo krešėjimo tyrimas
6.5.5. Kiti biocheminiai tyrimai
6.5.6. Pirminė biocheminė patikra
6.5.7. Biocheminiai sindromai
6.6. Raudonojo kraujo tyrimas
6.7. Pagrindiniai klinikiniai sindromai
6.7.1. Gelta
6.7.2. Vartų venos hipertenzija
6.7.3. Kepenų funkcijos nepakankamumas
7. Šlapimą išskiriančių organų sistemos ligomis sergančiųjų tyrimas ir pagrindiniai klinikiniai sindromai
7.1. Šlapimą išskiriančių organų sistemos tyrimas
7.1.1 Apklausa
7.1.1.1. Inkstų srities skausmai
7.1.1.2. Pabrinkimai
7.1.1.3. Galvos skausmai
7.1.1.4. Šlapinimosi sutrikimai
7.1.1.5. Kiti simptomai
7.1.1.6. Rizikos veiksniai
7.1.2. Apžiūra
7.1.2.1. Bendroji apžiūra
7.1.2.2. Specialioji apžiūra
7.1.3. Apčiuopa
7.1.4. Perkusija
7.1.5. Patrankymas
7.1.6. Auskultacija
7.1.7. Šlapimo tyrimas
7.1.7.1. Makroskopinis šlapimo tyrimas
7.1.7.2. Fizinis šlapimo tyrimas
7.1.7.3. Biocheminis šlapimo tyrimas
7.1.7.3.1. Gliukozė
7.1.7.3.2. Ketoninės medžiagos
7.1.7.3.3. Baltymas šlapime
7.1.7.4. Mikroskopinis šlapimo tyrimas
7.1.7.4.1. Eritrocitai šlapime
7.1.7.4.2. Leukocitai šlapime
7.1.7.4.3. Bakterijos šlapime
7.1.7.4.4. Cilindrai
7.1.7.4.5. Epitelinės ląstelės
7.1.7.4.6. Kristalai (druskos) šlapime
7.1.8. Inkstų klirenso nustatymas
7.1.9. Instrumentiniai tyrimai
7.2. Pagrindiniai šlapimą išskiriančių organų sistemos ligų sindromai
7.2.1. Nefritinis sindromas
7.2.2. Nefrozinis sindromas
7.2.3. Inkstinės hipertenzijos sindromas
7.2.4. Šlapimo organų infekcijos sindromas
7.2.5. Ūminio inkstų nepakankamumo sindromas
7.2.6. Lėtinio inkstų nepakankamumo sindromas
8. Kraują gaminančių organų
8.1. Pagrindiniai tyrimo metodai
8.1.1. Apklausa
8.1.2. Rizikos veiksniai
8.1.3. Apžiūra
8.1.3.1. Bendroji apžiūra
8.1.3.1.1. Odos ir gleivinių spalva
8.1.3.1.2. Kraujosruvos
8.1.3.1.3. Burnos ertmės ir liežuvio pokyčiai
8.1.3.1.4. Nagų ir plaukų pokyčiai
8.1.3.1.5 Sąnarių pokyčiai
8.1.3.2. Specialioji apžiūra
8.1.3.2.1. Limfmazgių apžiūra
8.1.3.2.2. Blužnies ir kepenų padidėjimas
8.1.4. Perkusija
8.1.5. Apčiuopa
8.1.5.1. Limfmazgių apčiuopa
8.1.5.2. Blužnies ir kepenų apčiuopa
8.1.6. Auskultacija
8.1.7. Laboratoriniai tyrimai
8.1.7.1. Bendrieji klinikiniai periferinio kraujo tyrimai
8.1.7.1.1. Eritrocitai (RBC – Red blood cells)
8.1.7.1.2. Leukocitai (WBC – white blood cells)
8.1.7.1.3. Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), C reaktyvusis baltymas (CRB)
8.1.7.2. Krešėjimo sistemos tyrimai
8.1.7.2.1. Trombocitai (PLT)
8.1.7.2.2. Kraujavimo laikas
8.1.7.2.3. Dalinis aktyvuotas tromboplastino laikas – DATL
8.1.7.2.4. Protrombino laikas (PT), protrombino indeksas (PI)
8.1.7.2.5. Fibrinogenas
8.1.7.3. Biocheminiai kraujo tyrimai
8.1.8. Instrumentiniai tyrimai
8.1.8.1. Kaulų čiulpų punkcija / trepanobiopsija (mielograma)
8.1.8.2. Limfmazgių biopsija (punkcija)
8.1.8.3. Rumpel–Leede mėginys
8.2. Pagrindiniai klinikiniai sindromai
8.2.1. Aneminis sindromas
8.2.2. Hemoraginis sindromas
8.2.2.1. Trombocitopeninis sindromas
8.2.2.2. Koaguliopatinis sindromas
8.2.2.3. Vaskulopatinis sindromas
9. SERGANČIŲ ENDOKRININėMIS
9.1. Paciento apklausa
9.1.1. Silpnumas
9.1.2. Suliesėjimas
9.1.3. Kūno masės didėjimas
9.1.4. Ūgio ir kūno proporcijų pokyčiai
9.1.5. Troškulys
9.1.6.Apetito padidėjimas
9.1.7. Emocijų ir mąstymo sutrikimai
9.1.8. Karščiavimas
9.1.9. Odos ir jos spalvos pokyčiai
9.1.10. Lytinės funkcijos sutrikimai
9.1.11. Kiti skundai
9.2. Ligos ir gyvenimo anamnezė
9.3. Objektyvus tyrimas
9.3.1. Apžiūra
9.3.2. Apčiuopa
9.1.3. Išklausymas (auskultacija)
9.4. Laboratoriniai tyrimai
9.5. Radioizotopiniai tyrimai
9.6. Ultragarsinis tyrimas
9.7. Rentgeninis tyrimas
9.8. Kompiuterinė tomografija ir
9.9. Pagrindiniai sindromai,
9.9.1. Tirotoksikozės sindromas (skydliaukės hiperfunkcija)
9.9.2. Miksedema (skydliaukės hipofunkcija)
9.9.3. Ūminis antinksčių nepakankamumas
9.9.4. Kacheksija
9.9.5. Mityba, mitybos įvertinimas ir metabolizmas
9.9.5.1. Apklausa
9.9.5.2. Kūno svoris
9.9.5.3. Kūno masės indeksas
9.9.5.4 Nutukimas
9.9.5.4.1. Aplinkos veiksniai, kurie skatina nutukimą
9.9.5.4.2. Antrinės nutukimo priežastys
9.9.6. Cukrinis diabetas
9.9.6.1. Klinikinis cukrinio diabeto nustatymas
9.9.6.2. 1 tipo cukrinis diabetas
9.9.6.3. 2 tipo cukrinis diabetas
9.9.6.4. Gestacinis diabetas
9.9.6.5. Diagnostikos kriterijai
9.9.6.6. Ūminės metabolinės cukrinio diabeto komplikacijos
9.9.6.7. Lėtinės cukrinio diabeto komplikacijos
9.9.6.7.1. Smulkiųjų kraujagyslių komplikacijos
9.9.6.7.2. Stambiųjų kraujagyslių komplikacijos
9.9.7. Kušingo sindromas
10. JUDĖJIMO ORGANŲ
10.1. Bendrieji principai
10.2. Apklausa
10.2.1. Sąnarių skausmas
10.2.2. Raumenų skausmas
10.2.3. Kaulų skausmas
10.2.4. Raumenų silpnumas
10.2.5. Sąnarių sąstingis
10.2.6. Sąnarių patinimas
10.2.7. Sąnarių judesių ribotumas
10.2.8. Raynaud’s fenomenas
10.2.9. Nesąnariniai sutrikimai
10.2.10. Nervinio rezginio, nervų šaknelės arba periferinio nervo dirginimas
10.3. Ligos anamnezė
10.4. Gyvenimo anamnezė
10.5. Objektyvus tyrimas
10.5.1. Bendrieji principai
10.5.2. Judėjimo sistemos fizinis tyrimas
10.5.2.1. Tyrimo eiliškumas
10.5.2.1.1. Eisena
10.5.2.1.2. Rankos
10.5.2.1.3. Kojos
10.5.2.1.4. Stuburas
10.5.3. Sąnarių tyrimas
10.5.3.1. Rankos
10.5.3.2. Kojos
10.5.3.3. Stuburas
10.5.4. Odos ir poodinio sluoksnio tyrimas
10.5.5. Akių tyrimas
10.5.6. Apatinio žandikaulio smilkininių (temporomandibulinių) sąnarių tyrimas
10.5.7. Kvėpavimo sistemos tyrimas
10.5.8. Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimas
10.5.9. Laboratoriniai tyrimai
10.5.10. Rentgeninis sąnarių tyrimas
10.6. Sąnarių pažeidimo sindromas
10.6.1. Artrozė (degeneracinė artropatija)
10.6.2. Artritas (uždegiminė artropatija)
11. Padidėjusio jautrumo būklės (alergozės)
11.1. Apklausa
11.1.1. Skundai
11.1.2. Ligos anamnezė
11.1.2.1. Alergozių rizikos veiksniai:
11.1.2.2. Simptomų ryšys su alergenais
11.2. Apžiūra
11.3 Apčiuopa ir stuksenimas
11.4 . Auskultacija
11.5. Svarbiausieji tyrimai alergijai patvirtinti
11.6. Pagrindiniai sindromai
11.6.1. Dilgėlinė (urtikarija)
11.6.2. Angioneurozinis pabrinkimas (angioedema, Kvinkės edema)
11.6.3. Anafilaksija
12. Elektrokardiografinė
12.1. Elektrokardiogramų analizės ir vertinimo principai
12.2. Širdies ritmo vertinimas
12.3. Širdies laidumo sutrikimai
12.3.1. Blokados
12.3.2. Viduskilvelinio laidumo sutrikimai
12.3.3. Vienpluoštės blokados
12.3.4. Bifascikulinės blokados
12.3.5. Trifascikulinės blokados
12.3.6. Nespecifinė (arborizacinė) viduskilvelinė blokada
12.3.7. Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo sindromas
12.4. Išeminės širdies ligos diagnostika
12.4.1. Krūtinės angina
12.4.2. Ūminis miokardo infarktas
12.5. Dešiniojo skilvelio miokardo infarktas
12.5.1. Miokardo infarkto diagnostika esant visiškai Hiso kojytės blokadai
12.6. Diferencinė diagnostika
12.7. Plaučių arterijos embolija
12.7.1. Klinikos ypatumai
13. Klinikinių sindromų svarbiausi požymiai
Literatūra
© VitaeLitera