Turinys
Sutrumpinimai
Bendroji dalis
Epidemiologijos apibrėžimai
Sergančiųjų infekcinėmis ligomis išaiškinimas
Privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarka
Ypač pavojingos užkrečiamosios ligos
Skubios informacijos apie užkrečiamąsias ligas teikimo tvarka
Visuomenei pavojingų užkrečiamųjų ligų, kuriomis sergantys asmenys laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės privalomuoju sveikatos
draudimu, sąrašas
Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo,
sąrašas
Lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašas
Ką privalo daryti gydytojas, įtaręs poliklinikoje ar ligoninėje, kad ligonis gali sirgti ypač pavojinga (karantinine) liga
Ką privalo daryti skyriaus vedėjas, gavęs pranešimą apie ypač pavojingą (karantininę) ligą, nustatytą poliklinikoje ar ligoninėje
Epidemiologinė anamnezė
Artralgijųmialgijų sindromas
Bėrimų sindromas
Skrandžio ir žarnyno (gastroenterokolito) sindromas
Limfadenopatijos sindromas
Geltos sindromas
Splenomegalijos sindromas
Meningoencefalito sindromas
Encefalitų klasifikacija
Ūminės pneumonijos etiologija
Dažniausios ilgalaikio karščiavimo priežastys
Ūminiai tonzilitai
Infekcijų sukelti hematologiniai pokyčiai
Dehidratacijos klinikiniai požymiai ir laipsniai
Hipovoleminio šoko gydymas
Infekcinis toksinis šokas
Hospitalinė (ligoninės, nozokominė) infekcija
Specialioji dalis
Bakterinės ligos
Vidurių šiltinė
Maisto toksinė infekcija
Botulizmas
Šigeliozė (dizenterija)
Žarnyno ešerichiozės
Žarnyno jersiniozė ir pseudotuberkuliozė
Cholera
Kampilobakteriozė
Listeriozė
Pastereliozė
Bruceliozė
Maras
Tuliaremija
Juodligė
Raudonligė (nestreptokokinė rožė, erizipeloidas)
Rožė
Ūminis bakterinis (streptokokinis) tonzilitas (angina)
Skarlatina
Meningokokinė infekcija
Difterija
Kokliušas
Nokardiozė
Legioneliozė
Laimo liga (erkinė sisteminė boreliozė)
Bartoneliozė
Leptospirozė
Stabligė
Aeromonadinė infekcija
Edvardseliozė
Pleziomonadinė infekcija
Žiurkių įkandimo karštligės
Raupsai
Virusinės ligos
Virusinės ūminės respiracinės (kvėpavimo takų) ligos
Gripas
Paragripas
Respiracinė sincitinė
infekcija
Adenovirusinė infekcija
Enterovirusinė infekcija
Rinovirusinė infekcija
Pirminis virusinis (serozinis) meningitas
Poliomielitas
Herpes virusų sukeliamos ligos
Paprastoji pūslelinė
Juostinė pūslelinė
Vėjaraupiai
Herpinis encefalitas
Citomegaloviruso infekcija
EpšteinoBaro virusinė infekcija
Infekcinė mononukleozė
Žmogaus Herpes-6 virusinė infekcija (egzantema subitum arba„šeštoji liga“)
Žmogaus Herpes-7
virusinė infekcija
Žmogaus Herpes-8
virusinė infekcija
Infekcinė eritema („penktoji liga“)
Tymai
Raudonukė
Epideminis parotitas
Parvovirusinė infekcija
ŽIV infekcija
Virusinė diarėja
Virusiniai hepatitai
Virusinis A hepatitas
Virusinis B hepatitas
Virusinis C hepatitas
Virusinis D hepatitas (delta infekcija)
Virusinis E hepatitas
Virusinis G hepatitas
Ūminių virusinių hepatitų gydymas
Lėtinis virusinis hepatitas
Lėtinių virusinių hepatitų gydymas
Virusinė kepenų cirozė
Persirgusiųjų virusiniu hepatitu režimas ir dieta
Erkinis encefalitas
Rytų arklių encefalomielitas
Vakarų arklių encefalomielitas
Vakarų Nilo encefalitas
Venesuelos arklių karštligė
Kalifornijos encefalitas
Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija
Pasiutligė
Epideminis stomatitas
Hemoraginės karštligės
Geltonoji karštligė (geltonasis drugys)
Dengės karštligė
Hantavirusinė infekcija
Lassa karštligė
Marburgo hemoraginė karštligė (Marburgo virusinė liga)
Ebola hemoraginė karštligė (Ebola virusinė liga)
KrymoKongo hemoraginė karštligė
Omsko hemoraginė karštligė
Raupai
Beždžionių raupai
Sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS)
Žmogaus papilomavirusinė infekcija
Riketsiozės
Epideminė dėmėtoji šiltinė
Ku karštligė (Ku riketsiozė, pneumoriketsiozė)
Erlichiozė
Chlamidiozės
Omitozė (psitakozė)
Chlamydia pneumoniae infekcija
Chlamydia trachomatis infekcija
Mikoplazmozė
Pirmuonių sukeliamos ligos
Amebiazė
Balantidiazė
Lambliozė (giardiazė)
Kriptosporidiozė
Toksoplazmozė
Izosporiazė
Maliarija
Babeziozė
Leišmaniozė
Pneumocistozė
Helmintozės
Apvaliųjų kirmėlių sukeliamos ligos
Askaridozė (askariozė)
Trichuriozė (trichocefaliozė)
Enterobiozė
Toksokarozė
Trichinozė (trichineliozė)
Kaspinuočių sukeliamos ligos
Dehelmintizacijai vartojami vaistai
Priedai
1. Imunoprofilaktika
1.1. Istoriniai duomenys
1.2. Imuninė sistema
1.3. Antigenai
1.4. Antikūnai
1.5. Įgimtas ir Įgytas imunitetas
1.6. Dirbtinis aktyvusis ir pasyvusis imunitetas
1.7. Vakcinacijos taisyklės
1.8. Lietuvos skiepų kalendorius
1.9. Imunoprofilaktikos rekomendacijos keliautojams
2. Užkrečiamųjų ligų chemoterapija
2.1. Antibiotikų klasifikacija, atsižvelgiant į antimikrobinio poveikio
platumą
2.2. Antibiotikų ir kitų chemoterapinių vaistų antimikrobinio poveikio
pobūdis
2.3. Atsparių mikroorganizmų padermių atsiradimas chemoterapiniams
vaistams
2.4. Chemoterapinių vaistų rezorbcija iš virškinimo sistemos
2.5. Chemoterapinių vaistų prasiskverbimas į likvorą
2.6. Antibiotikų išsiskyrimas su tulžimi
2.7. Natrio jonų kiekis penicilinų, cefalosporinų grupės ir kituose antibiotikuose
2.8. β laktaminių antibiotikų prasiskverbimas į organizmo organus bei audinius
2.9. Aminoglikozidų, chinolonų, chloramfenikolio, fuzidino Na, linkozamidų, makrolidų, rifampicino, tetraciklinų grupės antibiotikų, vankomicino prasiskverbimas į organizmo organus bei audinius
2.10. β laktaminių antibiotikų prasiskverbimas į organizmo
skysčius, sekretus
2.11. Aminoglikozidų, chinolonų, chloramfenikolio, fuzidino Na, linkozamidų, makrolidų, rifampicino, tetraciklinų grupės antibiotikų, vankomicino prasiskverbimas į organizmo skysčius, sekretus
2.12. Antibiotiko parinkimas gramteigiamųjų mikroorganizmų sukeltai užkrečiamajai ligai gydyti
2.13. Antibiotiko parinkimas gramneigiamųjų mikroorganizmų sukeltai užkrečiamajai ligai gydyti
2.14. Antibiotiko ar kito chemoterapinio vaisto parinkimas mikroorganizmų sukeltai užkrečiamajai ligai gydyti
2.15. Chemoterapinio vaisto parinkimas virusų sukeltai
užkrečiamajai ligai gydyti
2.16. Antibiotikų dozavimas suaugusiems žmonėms
2.17. Antibiotikų tarpusavio ir su kitais vaistais sąveika
2.18. Kitų chemoterapinių vaistų tarpusavio ir su kitais
preparatais sąveika
2.19. β laktaminiai antibiotikai
2.19.1. Penicilinai
2.19.2. Cefalosporinai
2.19.3. Monobaktamai
2.19.4. Karbapenemai
2.19.5. β laktamazių inhibitoriai
2.20. Makrolidai
2.21. Chinolonai
2.22. Antibiotikų nesuderinamumas tirpaluose su kitais antibiotikais bei kitais vaistais
2.23. Antibiotikų ir kitų chemoterapinių vaistų vartojimas kartu
2.24. Antibiotikų šalutinis poveikis
3. Užkrečiamųjų ligų, išvardytų Europos komisijos nutarime 2000/96/EB, atvejų apibrėžimai
3.1. Bendrieji šių apibrėžimų vartojimo principai
3.2. Atvejų (ligų) apibrėžimai
3.3. Komisijos sprendimas, priimtas 2002 m. kovo 19 d., nustatantis atvejų (ligų) apibrėžimus, naudotinus pateikiant duomenis apie užkrečiamąsias ligas į Bendrijos tinklą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2119/98/EB
4. Retos infekcinės ligos
4.1. Atipinės mikobakteriozės
4.2. Paukščių gripas
4.3. Čikungunya liga
4.4. Nipah viruso encefalitas
4.5. „La crosse“ encefalitas
4.6. Žmogaus leukozės virusinė infekcija
4.7. Stafilokokinis toksinis šokas
4.8. Žmonių HTLV2
sukelta liga
4.9. Stafilokokinis toksinis šokas
4.10. Ciklosporozė
4.11. Hendros virusinė infekcija
4.12. Žmogaus metapneumo virusinė infekcija
4.13. C. difficille B I tipo, O27 rūšies sukeltas
pseudomembraninis kolitas
4.14. Boka virusinė infekcija
4.15. Nauja Ebolos viruso sukelta hemoraginė karštligė
4.16. Zika virusinė infekcija
4.17. Brazilijos hemoraginė karštligė
5. Klostridiozės
6. Keliautojų viduriavimas
7. Spongioforminės encefalopatijos
7.1. Sporadinė Creutzfeldt-Jakob liga
7.2. Šeimyninė Creutzfeldt-Jakob liga
7.3. Jatrogeninė Creutzfeldt-Jakob liga
7.4. Creutzfeldt-Jakob ligos naujas (britaniškas) variantas
7.5. Gerstmann-Straussler-Scheinker liga
7.6. Fatalinė šeimyninė nemiga
8. Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostika bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšų, metodika
9. ŽIV infekcijos gydymui vartojami vaistai (2006 m.)
10. Kaip apsisaugoti medicinos darbuotojams nuo užsikrėtimo ŽIV, virusinių B ir C hepatitų sukėlėjais darbe
11. Lietuvoje registruotos vakcinos vaikų ir suaugusiųjų vakcinacijai
12. Infekcinės ligos ir nėštumas
12.1. Prenatalinės ir perinatalinės naujagimių infekcijos
12.1.1. Raudonukė
12.1.2. Paprastoji pūslelinė
12.1.3. Vėjaraupiai
12.1.4. Citomegaloviruso infekcija
12.1.5. Įgyta naujagimių citomegaloviruso infekcija
12.1.6. ŽIV infekcija
12.1.7. Virusinis B hepatitas
12.1.8. Virusinis D hepatitas
12.1.9. Virusinis C hepatitas
12.1.10. Virusinis E hepatitas
12.1.11. Parvovirusinė infekcija. Įgimta (prenatalinė)
parvovirusinė infekcija
12.1.12. Listeriozė
12.1.13. Maliarija
12.1.14. Toksoplazmozė
12.1.15. Chlamydia trachomatis infekcija
13. Biologinis ginklas ir bioterorizmas
14. Trumpa antibiotikų apžvalga
Santrauka
Literatūra