1. Istorinė ergoterapijos mokslo raida
2. Ergoterapijos sąvoka
3. Ergoterapijos modeliai
3.1. Biomechaninis modelis
3.2. Pažinimo negalios modelis
3.3. Pažinimo ir suvokimo modelis
3.4. Grupinės veiklos modelis
3.5. Žmogaus užimtumo modelis
3.6. Judesių valdymo modelis
3.7. Adaptacijos erdvėje ir prie laiko modelis
3.8. Jutimų integracijos modelis
4. Funkcinės pacientų būklės įvertinimas ergoterapijos metu
4.1. Paciento tyrimas
4.2. Judesių amplitudės vertinimas
4.3. Raumenų jėgos vertinimas
4.4. Judėjimo (motorinės) kontrolės vertinimas
4.5. Pažinimo funkcijų vertinimas
4.6. Regos (vizualinės) funkcijos vertinimas
4.7. Jutimų vertinimas
4.8. Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija
5. Ergoterapijos tikslas ir uždaviniai
5.1. Savarankiškos savitarnos įgūdžių ugdymas
5.1.1. Valgymas, asmens higiena
5.1.2. Apsirengimas, persikėlimas
5.2. Darbas arba produktyvioji veikla
5.3. Laisvalaikio pomėgiai (užsiėmimai), jų ugdymas
6. Ergoterapijos taikymo etapai
7. Pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, ergoterapija
8. Pacientų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, ergoterapija
8.1. Nugaros smegenų pažeidimo priežastys, traumų rūšys ir jų mechanizmai. Pažeidimo padarinių ir prognozės vertinimas. Komplikacijos
8.2. Ergoterapija
9. Sergančių nervų sistemos ir psichikos ligomis žmonių ergoterapija
9.1. Sergančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimais žmonių ergoterapija
9.1.1. Etiologija, epidemiologija
9.1.2. Sergančių galvos smegenų kraujotakos sutrikimais pacientų ergoterapija
9.2. Išsėtinė (dauginė) sklerozė
9.2.1. Etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai
9.2.2. Ergoterapija
9.3. Parkinsono liga
9.3.1. Etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai
9.3.2. Ergoterapija
9.4. Alzheimerio liga
9.4.1. Etiologija, epidemiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai
9.4.2. Ergoterapija
9.5. Galvos smegenų traumos
9.5.1. Etiologija, edipemiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai
9.5.2. Ergoterapija
9.6. Sergančių psichikos ligomis pacientų ergoterapija
10. Vaikų, turinčių psichomotoriniovystymosi sutrikimų, ergoterapija
10.1. Ergoterapija abilitacijoje ir vaikų reabilitacijoje
10.2. Įgūdžių ugdymas
11. Vyresnio amžiaus (geriatrinių)pacientų ergoterapija
11.1. Pagrindiniai senėjančių organų struktūriniaiir funkciniai kitimai
11.2. Ergoterapija
12. Sergančių vidaus ligomis žmonių ergoterapija
12.1. Kvėpavimo organų sistemos ligos
12.2. Ergoterapija, esant kvėpavimo sistemos ligoms
12.3. Širdies ir kraujagyslių ligos
12.4. Ergoterapija, esant širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms
12.5. Vidinės sekrecijos liaukų ir medžiagų apykaitos ligos
12.6. Ergoterapija, esant vidinės sekrecijos liaukų ir medžiagų apykaitos ligoms
12.7. Virškinimo sistemos organų ligos
12.8. Ergoterapija, esant virškinimo sistemos organų ligoms
13. Ergoterapija po nudegimų
14. Techninės ergoterapijos priemonės
14.1. Savipriežiūra
14.2. Mobilumas
15. Profesinė reabilitacija (neįgaliųjų įdarbinimas)
16. Neįgaliųjų rekreacija ir sportas
17. Priedai
17.1 priedas. Barthel indeksas
17.2 priedas. Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT)
17.3. priedas. Trumpas proto būklės vertinimo testas
17.4 priedas. SF-36 klausimynas
17.5 priedas. Amerikos nugaros smegenų pažeidimų asociacijos
(ASIA) nugaros smegenų pažeidimų vertinimo skalė