1. Sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis tyrimas
1.1. Kvėpavimo sistemos tyrimo metodai
1.1.1. Apklausa
1.1.1.1. Rizikos veiksniai
1.1.1.2. Kosulys
1.1.1.3. Skrepliavimas
1.1.1.4. Kraujo atkosėjimas
1.1.1.5. Krūtinės skausmas
1.1.1.6. Dusulys
1.1.1.7. Švilpimas krūtinėje ir kliūtinis alsavimas (stridoras)
1.1.1.8. Viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo simptomai
1.1.2. Anamnezė
1.1.3. Apžiūra
1.1.3.1. Bendroji apžiūra
1.1.3.2. Specialioji apžiūra
1.1.4. Apčiuopa
1.1.5. Plaučių stuksenimas (perkusija)
1.1.5.1. Bendrieji principai
1.1.5.2. Lyginamasis plaučių stuksenimas (perkusija)
1.1.6. Plaučių išklausymas (auskultacija)
1.1.6.1. Bendrieji principai
1.1.6.2. Normalūs kvėpavimo garsai
1.1.6.3. Kvėpavimo garso patologija
1.1.6.4. Patologiniai kvėpavimo garsai (papildomi ūžesiai)
1.2. Dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo sistemos organų ligos
1.2.1. Pneumonija
1.2.2. Bendrasis peršalimas
1.2.3. Astma
1.2.4. Ūminis bronchitas
1.2.5. Lėtinis bronchitas
1.2.6. Kvėpavimo sistemos tuberkuliozė
1.2.7. Plaučių arterijos trombinė embolija
1.2.8. Plaučių vėžys
1.2.9. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
1.2.10. Pleuritai
1.2.10.1. Sausasis pleuritas
1.2.10.2. Eksudacinis pleuritas
2. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis tyrimas
2.1. Ligonių skundai ir jų pobūdis
2.1.1. Širdies perplakimai (ekstrasistolės)
2.1.2. Krūtinės skausmai
2.1.2.1. Krūtinės angina
2.1.2.2. Perikardialgija
2.1.2.3. Stambiųjų kraujagyslių patologijos sukeliami skausmai
2.1.2.4. Netipiškas krūtinės skausmas (kardialgija)
2.1.3. Dusulys
2.1.4. Astenija ir greitas nuovargis
2.1.5. Protarpinis raišavimas (claudicatio intermittens)
2.1.6. Kosulys
2.1.7. Oligurija ir nikturija
2.1.8. Dešiniosios pašonės skausmai
2.2. Rizikos veiksniai
2.3. Apžiūra
2.3.1. Bendroji apžiūra
2.3.1.1. Priverstinė sėdimoji padėtis
2.3.1.2. Cianozė (cyanosis)
2.3.1.3. Blyškumas
2.3.1.4. Saikinga gelta
2.3.1.5. Edemos
2.3.2. Specialioji apžiūra
2.3.2.1. Širdies viršūnės trinksnio vertinimas
2.3.2.2. Širdies trinksnis
2.3.2.3. Sustiprėjusi miego arterijų pulsacija
2.3.2.4. Kaklo venų išsipūtimas ir sistolinė pulsacija
2.4. Širdies išklausymas
2.4.1. Metodika
2.4.2. Normalūs garsai
2.5. A. radialis tyrimas
2.6. Elektrokardiografija
2.6.1. Normali elektrokardiograma
2.6.1.1. Derivacijos
2.7. Pagrindinės vaistų grupės, vartojamos širdies ligoms gydyti
2.7.1. Nitratai
2.7.2. Beta adrenoreceptorių blokatoriai
2.7.3. Kalcio kanalų antagonistai (blokatoriai)
2.7.4. AKF inhibitoriai
2.7.5. Sartanai
2.7.6. Alfa-1 receptorių blokatoriai
2.7.7. Diuretikai
2.7.8. Centrinio veikimo vaistai
2.7.9. Širdį veikiantys glikozidai
2.7.10. Antikoaguliantai
2.7.11. Antilipideminiai vaistai
2.7.12. Antiagregantai
2.7.13. Antiaritminiai vaistai
2.8. Dažniausiai pasitaikančios širdies ir kraujagyslių sistemos organų ligos
2.8.1. Arterinė hipertenzija
2.8.2. Aterosklerozė
2.8.3. Išeminė širdies liga
2.8.3.1. Stabilioji krūtinės angina
2.8.3.2. Nestabilioji krūtinės angina
2.8.3.3. Miokardo infarktas
2.8.4. Reumatas
2.8.5. Miokarditai
2.8.6. Kardiomiopatijos
2.8.6.1. Dilatacinė kardiomiopatija
2.8.6.2. Hipertrofinė kardiomiopatija
2.8.6.3. Restrikcinė kardiomiopatija
2.8.7. Širdies ydos
2.8.7.1. Mitralinė stenozė
2.8.7.2. Mitralinio vožtuvo nesandarumas
2.8.7.3. Aortos vožtuvų nesandarumas
2.8.7.4. Aortos angos stenozė
2.8.7.5. Triburio vožtuvo nesandarumas
2.8.7.6. Triburio vožtuvo stenozė
2.8.8. Infekcinis endokarditas
2.8.9. Širdies nepakankamumas
2.8.9.1. Lėtinis širdies nepakankamumas
2.8.9.2. Ūminis širdies nepakankamumas
2.8.9.2.1. Ūminis kairiojo skilvelio nepakankamumas
2.8.9.2.2. Ūminio dešiniojo skilvelio nepakankamumo priežastys
2.8.10. Širdies ritmo sutrikimai
2.8.10.1. Sinusinė bradikardija
2.8.10.2. Sinusinė tachikardija
2.8.10.3. Ekstrasistolija
2.8.10.4. Paroksizminės tachikardijos
2.8.10.5. Prieširdžių virpėjimas
2.8.10.6. Prieširdžių plazdėjimas (PP)
2.8.10.7. Širdies laidumo sutrikimai
3. Sergančiųjų virškinimo organų ligomis tyrimas
3.1. Apklausa
3.1.1. Ligonio skundai
3.1.2. Funkciniai sutrikimai
3.2. Apžiūra
3.3. Išklausymas (auskultacija)
3.4. Stuksenimas (perkusija)
3.5. Apčiuopa (palpacija)
3.6. Laboratoriniai tyrimai
3.6.1. Išmatų tyrimas
3.6.2. Helicobacter pylori (HP) diagnostika:
3.7. Instrumentiniai tyrimai
3.8. Pagrindinės virškinimo sistemos ligos
3.8.1. Ezofagitai
3.8.2. Gastroezofaginio refliukso liga
3.8.3. Stemplės vėžys
3.8.4. Gastritai
3.8.5. Opaligė
3.8.6. Skrandžio vėžys
3.8.7. Lėtinės uždegiminės žarnų ligos
3.8.8. Storosios žarnos vėžys
3.8.9. Funkcinė dispepsija
3.8.10. Dirgliosios žarnos sindromas
3.8.11. Ūminis pankreatitas
3.8.12. Lėtinis pankreatitas
4. Sergančiųjų kepenų ligomis tyrimas
4.1. Apklausa
4.1.1. Dešiniosios pašonės skausmas
4.1.2. Gelta
4.1.3. Niežulys
4.1.4. Kraujavimai
4.1.5. Dispepsiniai reiškiniai
4.1.6. Pilvo padidėjimas
4.1.7. Pabrinkimai
4.1.8. Sisteminiai reiškiniai
4.2. Apžiūra
4.3. Perkusija
4.4. Apčiuopa
4.5. Biocheminiai tyrimai
4.5.1. Bilirubinas
4.5.2. Fermentų aktyvumo tyrimas
4.5.3. Baltymų apykaitos tyrimas
4.5.4. Kraujo krešėjimo tyrimas
4.5.5. Raudonojo kraujo tyrimas
4.6. Gelta
4.6.1. Ikihepatinė gelta
4.6.2. Hepatinė hepatoceliulinė gelta
4.6.3. Hepatinė cholestazinė gelta
4.6.4. Hepatinė mišri (cholestazinė-hepatoceliulinė) gelta
4.6.5. Pohepatinė gelta
4.7. Pagrindinės kepenų ligos
4.7.1. Lėtinis hepatitas
4.7.1.1. Lėtinis virusinės kilmės hepatitas
4.7.1.1.1. Lėtinis virusinis hepatitas B
4.7.1.1.2. Lėtinis virusinis hepatitas C
4.7.2. Vaistų sukeltas lėtinis hepatitas
4.7.3. Kepenų cirozė
5. Sergančiųjų šlapimą išskiriančių organų sistemos ligomis tyrimas
5.1. Apklausa
5.1.1. Inkstų srities skausmai
5.1.2. Pabrinkimai
5.1.3. Galvos skausmai
5.1.4. Šlapinimosi sutrikimai
5.1.5. Kiti simptomai
5.1.6. Rizikos veiksniai
5.2. Apžiūra
5.2.1. Bendroji apžiūra
5.2.2. Specialioji apžiūra
5.3. Apčiuopa
5.4. Perkusija
5.5. Patrankymas
5.6. Auskultacija
5.7. Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimas
5.8. Laboratoriniai tyrimai
5.8.1. Makroskopinis šlapimo tyrimas
5.8.2. Fizinis šlapimo tyrimas
5.8.3. Biocheminis šlapimo tyrimas
5.8.4. Mikroskopinis šlapimo tyrimas
5.8.5. Bendrasis kraujo tyrimas
5.8.6. Biocheminis kraujo tyrimas
5.8.7. Inkstų klirenso dydžio nustatymas
5.9. Instrumentiniai tyrimai
5.10. Pagrindinės šlapimą išskiriančių organų ligos
5.10.1. Glomerulonefritas
5.10.2. Šlapimo takų infekcija
5.10.2.1. Besimptomė bakteriurija
5.10.2.2. Cistitas
5.10.2.3. Ūminis pielonefritas
5.10.2.4. Lėtinis pielonefritas
5.10.3. Inkstų akmenligė
5.10.4. Prostatitas
5.10.5. Gerybinė priešinės liaukos hiperplazija
6. Kraują gaminančių organų ligomis sergančiųjų tyrimas
6.1. Apklausa
6.1.1. Ligonių skundai
6.1.2. Rizikos veiksniai
6.2. Apžiūra
6.2.1. Bendroji apžiūra
6.2.2. Specialioji apžiūra
6.3. Apčiuopa
6.4. Išklausymas
6.5. Laboratoriniai tyrimai
6.5.1. Bendrieji klinikiniai periferinio kraujo tyrimai
6.5.2. Krešumo sistemos tyrimai
6.5.3. Biocheminiai kraujo tyrimai
6.6. Instrumentiniai tyrimai
6.7. Pagrindinės kraujodaros sistemos ligos
6.7.1. Anemijos
6.7.1.1. Posthemoraginės anemijos
6.7.1.1.1. Ūminė posthemoraginė anemija (ŪPA)
6.7.1.1.2. Lėtinė posthemoraginė anemija
6.7.1.2. Hipoproliferacinės anemijos
6.7.1.2.1. Aplazinės anemijos
6.7.1.2.2. Geležies stygiaus anemija
6.7.1.2.3. Vitamino B12 stygiaus anemija
6.7.1.2.4. Folinės rūgšties stygiaus anemija
6.7.1.3. Hemolizinės anemijos
6.7.2. Leukemijos
6.7.2.1. Ūminė leukemija
6.7.2.2. Lėtinė mieloidinė leukemija
6.7.2.3. Lėtinė limfocitinė leukemija
6.7.3. Limfomos
6.7.4. Hemoraginės diatezės
6.7.4.1. Trombocitopenija (trombocitopatija)
6.7.4.2. Hemofilija (koaguliopatija)
6.7.4.3. Hemoraginis vaskulitas (vaskulopatija)
7. Sergančiųjų endokrininėmis ligomis tyrimas
7.1. Pagrindiniai tyrimo metodai
7.1.1. Apklausa
7.1.1.1. Kūno masės didėjimas
7.1.1.2. Liesėjimas
7.1.1.3. Silpnumas
7.1.1.4. Ūgio ir kūno proporcijų pokyčiai
7.1.1.5. Odos ir jos spalvos pokyčiai
7.1.1.6. Apetito pokyčiai
7.1.1.7. Troškulys
7.1.1.8. Kūno temperatūros pokyčiai
7.1.1.9. Emocijų ir mąstymo sutrikimai
7.1.1.10. Lytinės veiklos sutrikimai
7.1.1.11. Kiti pacientų skundai
7.1.1.12. Rizikos veiksniai
7.1.2. Apžiūra
7.1.2.1. Bendroji apžiūra
7.1.2.1.1. Ūgio ir kūno proporcijų pokyčiai
7.1.2.1.2. Veido bruožų pokyčiai
7.1.2.1.3. Odos ir gleivinių pokyčiai
7.1.2.1.4. Nagų ir plaukų pokyčiai
7.1.2.1.5. Poodinio sluoksnio pokyčiai
7.1.2.1.6. Antrinių lytinių požymių pokyčiai
7.1.2.2. Specialioji apžiūra
7.1.2.2.1. Kaklo apžiūra
7.1.2.2.2. Akių simptomai
7.1.2.2.3. Rankų drebėjimas
7.1.3. Apčiuopa
7.1.4. Išklausymas (auskultacija)
7.1.5. Antropometrija
7.1.6. Laboratoriniai ir funkciniai tyrimai
7.1.6.1. Endokrinologijoje taikomi laboratoriniai tyrimai
7.1.6.1.1. Hormonų koncentracijos kraujo serume tyrimas
7.1.6.1.2. Biocheminis kraujo tyrimas
7.1.6.1.3. Šlapimo tyrimas
7.1.6.2. Endokrinologijoje taikomi funkciniai tyrimai
7.1.6.2.1. Gliukozės tolerancijos mėginys
7.1.6.2.2. Deksametazono mėginys
7.1.6.2.3. Reakcija į adrenokortikotropinį hormoną
7.1.7. Radioizotopiniai tyrimai
7.1.8. Ultragarsinis tyrimas
7.1.9. Rentgenologinis tyrimas
7.1.10. Kompiuterinė tomografija ir branduolių magnetinis rezonansas
7.2. Pagrindinės endokrininės ligos
7.2.1. Tirotoksikozė
7.2.2. Hipotirozė (miksedema)
7.2.3. Cukrinis diabetas
7.2.4. Kušingo liga ir sindromas
7.2.5. Akromegalija
7.2.6. Nutukimas
8. Judėjimo organų sistemos tyrimas
8.1. Bendrieji principai
8.2 Apklausa
8.2.1. Sąnarių skausmas
8.2.2. Raumenų skausmas
8.2.3. Kaulų skausmas
8.2.4. Raumenų silpnumas
8.2.5. Sąnarių sąstingis
8.2.6. Sąnarių patinimas
8.2.7. Sąnarių judesių ribotumas
8.2.8. Raynaud’s fenomenas
8.2.9. Nesąnariniai sutrikimai
8.3. Ligos anamnezė
8.4. Gyvenimo anamnezė
8.5. Objektyvus tyrimas
8.5.1. Bendrieji principai
8.5.2. Sąnarių tyrimas
8.5.3. Odos ir poodinio sluoksnio tyrimas
8.5.4. Akių tyrimas
8.5.5. Temporomandibulinių sąnarių tyrimas
8.5.6. Kvėpavimo sistemos tyrimas
8.5.7. Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimas
8.6. Laboratoriniai tyrimai
8.7. Rentgenologinis sąnarių tyrimas
8.8. Dažniausios judėjimo organų ligos
8.8.1. Deformuojamoji osteoartrozė
8.8.2. Reumatoidinis artritas
8.8.3. Podagra
8.8.4. Juosmens skausmai
9. Padidėjusio jautrumo būklės (alergozės)
9.1. Apklausa
9.2. Objektyvus tyrimas
9.3. Svarbiausi laboratoriniai tyrimai
9.4. Svarbiausios alergozės
9.4.1. Dilgėlinė (urtikarija)
9.4.2. Angioneurotinis pabrinkimas (angioedema, Kvinkės edema)
9.4.3. Anafilaksija
9.4.4. Anafilaksinis šokas – sunkiausia anafilaksijos forma
9.4.5. Alergija vaistams
10. Dažniausios klinikinės problemos odontologijos praktikoje
10.1. Pirmoji pagalba patyrusiems galvos traumą
10.1.1. Pirmoji pagalba patyrusiems galvos traumą
10.1.2. Galvos kaulų lūžiai
10.1.3. Nudegimai
10.1.4. Nušalimai
10.2. Antibiotikai periodontologijoje
10.2.1. Mikrobinės apnašos
10.2.2. Antibakteriniai preparatai
10.2.3. Vietiniai antibiotikai vartojami periodonto ligoms gydyti
10.2.3.1. Minociklino preparatai
10.2.3.2. Doksiciklino preparatai
10.2.3.3. Metronidazolio preparatai
10.2.3.4. Tetraciklino preparatai
10.2.4. Išvados
10.2.5. Sisteminių antibiotikų vartojimas periodonto infekcijoms gydyti
10.2.5.1. Lėtinis periodontitas
10.2.5.2. Agresyvusis periodontitas
10.2.5.3. Nekrozinė periodonto liga
10.2.5.4. Periodonto pūliniai
10.2.6. Išvados
10.3. Halitozė
10.3.1. Halitozės priežastys, tyrimo būdai, klasifikacija
10.3.3. Cheminis mikrooganizmų kiekio mažinimas
Cetilpiridino chloridas
Dehidroakorbinė rūgšis
10.3.4. Cheminė kvapiųjų junginių neutralizacija
10.3.5. Išvados
10.4. Hepatitas odontologijoje
10.4.1. Virusinis hepatitas B (VHB)
Gydymas
10.4.2. Virusinis hepatitas C (VHC)
10.5. Paprastoji pūslelinė
10.5.1. Dažniausios klinikinės herpes simplex formos
10.6. Juostinė pūslelinė
Gydymas
10.7. Burnos vėžys – etiologija ir klinika
Literatūra