Judesių mokslas. I dalis. Griaučių raumenys, valdymas, mokymas, reabilitacija
1. Griaučių raumenų struktūra ir funkcija
1.1. Griaučių raumenų struktūra
1.2. Raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo mechanizmas
1.3. Raumens mechanika
1.4. Nerviniai ir periferiniai raumenų jėgos reguliavimo mechanizmai
1.5. Raumenų energija
1.6. Bendrieji raumenų adaptacijos dėsningumai
1.7. Raumenų įsidirbimas
1.8. Raumenų potenciacija ir depresija
1.9. Motorinės sistemos nuovargis
1.10. Raumenų mechaninė ir metabolinė pažaida
1.11. Raumenų potenciacijos ir nuovargio sąveika
1.12. Griaučių raumenų adaptacija prie jėgos, greičio ir ištvermės darbo
1.13. Aplinkos įtaka motorinei veiklai
1.14. Griaučių raumenų ligos
1.15. Lėtinio nuovargio sindromas
1.16. Endokrininė sistema ir griaučių raumenų adaptacija
1.17. Griaučių raumenų augimas, brendimas ir senėjimas
1.18. Mokslinių tyrimų duomenys, formuojantys naują sampratą ir požiūrį. Griaučių raumenys
Klausimai saviruošai
Klausimai sporto mokslo plėtrai ir kūrybiškumui ugdyti
2. Judesių valdymas
2.1. Bendrieji judesių valdymo savitumai
2.2. Judesių klasifikavimas
2.3. Pagrindinės judesių savybės
2.4. Judesių valdymo dėsningumai
2.5. Motorinės programos struktūra
2.6. Refleksai ir judesių valdymas
2.7. Pusiausvyros ir lokomocijų reguliavimo savitumai
2.8. Signalo perdavimo struktūra iš galvos smegenų į nugaros smegenis
2.9. Galvos smegenų žievės funkcijos
2.10. Bendroji judesių valdymo schema
2.11. Vidiniai judesių valdymo modeliai
2.12. Schmidto judesių valdymo modelis
2.13. Integruotas judesių valdymo modelis
2.14. Centrinės nervų sistemos pažeidimai
2.15. Daugiasąnarinių judesių valdymas
2.16. Judesių valdymo teorijos
2.17. Trijų fazių raumens EMG aktyvumas atliekant tikslius judesius
2.18. Centrinės nervų sistemos tyrimas
2.19. Mokslinių tyrimų duomenys, formuojantys naują sampratą ir požiūrį. Judesių valdymas ir vykdomoji funkcija
Klausimai saviruošai
Klausimai sporto mokslo plėtrai ir kūrybiškumui ugdyti
3. Judesių mokymas ir proto treniravimas
3.1. Bendrieji judesių mokymo savitumai
3.2. Judesių mokymosi fazės
3.3. Kaip įgyjame motorinių įgūdžių?
3.4. Procedūrinis ir deklaratyvusis judesių išmokimas (procedūrinė ir deklaratyvi atmintis)
3.5. Judesių atlikimo ir išmokimo skirtumai
3.6. Judesių mokymosi strategijos
3.7. Pagrindinės motorinių įgūdžių formavimo teorijos
3.8. Motorinių įgūdžių mokymo metodai
3.9. Pasirengimas mokytis
3.10. Judesių mokymo ir lavinimo savitumai
3.11. Judesių mokymo vyksmo ir rezultato vertinimo savitumai
3.12. Judesių mokymas ir motorikos ontogenezės savitumai
3.13. Mokslinių tyrimų duomenys, formuojantys naują sampratą ir požiūrį. Judesių mokymasis ir proto treniravimo mokslas
Klausimai saviruošai
Klausimai sporto mokslo plėtrai ir kūrybiškumo ugdymui
4. Judesių atgavimas (reabilitacija)
4.1. Judesių atgavimo (reabilitavimo) bendrieji savitumai
4.2. Judesių atgavimas po galvos smegenų insulto
4.3. Mokslinių tyrimų duomenys, formuojantys naują sampratą ir požiūrį. Modernioji neuroreabilitacija ir kineziterapija
Klausimai saviruošai
Klausimai sporto mokslo plėtrai ir kūrybiškumui ugdyti
Literatūra
Pagrindinių terminų žodynas
Santrumpos
© VitaeLitera